Santrauka
Kryžiuočiams atrodė, kad bėglys Vytautas, kuris, jų žodžiais tariant, nebeturėjo «nei žemės, nei žmonių », buvo geras įrankis Jogailą priversti nesitraukti nuo didelių pažadų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Kryžiuočiai bėglį Vytautą, jų žodžiais nebeturėjusį „nei žemės, nei žmonių“, laikė įrankiu spausti Jogailą. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kryžiuočiai bėglį Vytautą, jų žodžiais nebeturėjusį „nei žemės, nei žmonių“, laikė įrankiu spausti Jogailą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
O Julijona ir kunigaikščio taryba tėra paminėta Žemaičių dovanojimo dokumente. Kryžiuočiams atrodė, kad bėglys Vytautas, kuris, jų žodžiais tariant, nebeturėjo «nei žemės, nei žmonių », buvo geras įrankis Jogailą priversti nesitraukti nuo didelių pažadų. Įvykiai tačiau (^19) LUB, III, 393-395, 400, 489-495 p.; RaCD, 55-60 p.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |