Husitai

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jogailai atsisakius priimti jam husitų siūlomą Čekijos karūną, veiklusis pusbrolis čekams parodė žymiai daugiau palankumo. 1421 m. sausio mėn. Varėnon atvykusiems husitų pasiuntiniams, kurie Vytautą kvietėsi savo karaliumi, šis davė aiškių vilčių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ir kai čekai husitai pasiūlė karališką vainiką Jo­ gailai, šis nesutiko jos priimti, nes tai buvo eretikų siūlymas. Tada su tuo pačiu siūlymu jie kreipėsi į Vytautą Didįjį. Iš pradžių Vytautas delsė, neduodamas tikro atsakymo, bet po kiek laiko sutiko rūpintis jų reikalais ir į Čekiją su kariuo­ mene nusiuntė Zigmantą Kaributą padėti husitams kovose su ciesorium Zigmantu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Šis veikė vardu « kviestojo Čekijos karaliaus Vytau­ to » (« postulati regis Bohemiae Vitoldi »)^17. Kišdamasis į Čekijos reikalus ir tuo erzindamas imperatorių, Vytautas oficialiai savo nusistatymą grindė pastangomis sutaikyti husitus su Roma. Martynas V keliais atvejais ragino Vytautą pasitraukti nuo husitų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vėliau Vytautas popiežiui dar rašė, kad jis nenu­ traukia ryšių su Bažnyčia, tik nori geruoju atversti husitus, iš­ vengiant kraujo praliejimo; prašė sustabdyti kryžiaus karus ir nuimti ekskomuniką, nes griežtos priemonės gali nepasiekti sa­ vo tikslo; čekai yra pažadėję grįžti iš klaidos ir tuo reikalu pa­ siuntė pas popiežių savo pasiuntinius. Tą patį rašė ir Rygos arkivyskupui. Popiežius gal būtų ir palinkęs Vytauto pusėn, bet ciesorius Zigmantas ir Ordinas pasistengė Martyną V nu­ kreipti prieš Vytautą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Daug prisidėjo prie pergalių prieš kryžiuočius, tačiau nesiekė visiš­ ko jų Ordino sunaikinimo, nors turėjo tam galimybių; pritarė ir skelbė sprendimus, varžančius toleranciją, kuria nuo seno Vilnius garsėjo, betgi nė vienos kurios nors tikybos išpažini­ mas dėl to per daug nekentėjo. Pavyzdžiui, husitai dargi ne kartą Vytauto globa naudojosi. Šis kunigaikštis nė nedvejoda­ mas griebdavosi prie jo didybės nelabai derančių būdų, kad tik nukreiptų Jogailos dėmesį nuo Lietuvos valdymo reikalų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tą patį rašė ir Rygos arkivyskupui. Popiežius gal būtų ir palinkęs Vytauto pusėn, bet ciesorius Zigmantas ir Ordinas pasistengė Martyną V nu­ kreipti prieš Vytautą. Popiežius draudė siųsti Kaributą, o kai Vytautas nepaklausė, grasė paskelbsiąs Lietuvai kryžiaus žygį, jei jo neatšauktų ir nenutrauktų su husitais santykių.