Santrauka
Nuo Vytauto laikų Lietuvoje buvo liejami pabūklai. Šiame šaltinyje papildomai nurodoma, kad parakiniai pabūklai ankstyvuoju raidos etapu ypač tiko tvirtovių apguloms, 1382 m. lietuviai jau naudojo artileriją puldami kryžiuočių pilį, o 1397 m. Vytautas siuntė pabūklus Kijevui įtvirtinti.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Žalgirio mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų sumišimo nesukėlė. |
| t-002 Žalgirio mūšyje patrankos buvo vartotos tik pradžioje. |
| t-003 XV a. patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos ir labiau tiko tvirtovėms griauti. |
| t-004 Prie Drevencos kryžiuočiai sustiprino upės krantus ir apstatė juos patrankomis. |
| t-005 Skirgaila Trakų piliai ginti iš Ordino maršalkos dovanų gavo keletą didelių patrankų. |
| t-006 Patrankos keldavo daug triukšmo, bet duodavo mažai naudos. |
| t-007 Žalgirio mūšyje patrankos buvo naudotos mažai ir tik mūšio pradžioje. |
| t-008 Mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų kariuomenėje sumišimo nesukėlė. |
| t-009 Apie Teodorą Narbutą buvo pasklidę gandai, kad jis padėjo 1830-1831 m. sukilėliams lieti patrankas, bet caro valdžia to neįrodė. |
| t-010 Ir Lietuvos kariuomenė pradėjo šaudyti į juos iš patrankų, iš šautuvų, iš lankų, o tuo metu nedidelis būrys dvarionių leidosi per upę. |