Santrauka

Nuo Vytauto laikų Lietuvoje buvo liejami pabūklai. Šiame šaltinyje papildomai nurodoma, kad parakiniai pabūklai ankstyvuoju raidos etapu ypač tiko tvirtovių apguloms, 1382 m. lietuviai jau naudojo artileriją puldami kryžiuočių pilį, o 1397 m. Vytautas siuntė pabūklus Kijevui įtvirtinti.

Pavadinimai šaltiniuose

Nenurodyta

Laikotarpis ir datos

Nenurodyta

Kas tai

Nenurodyta

Naudojimas

Nenurodyta

Kontekstas

Nenurodyta

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-010 XV a. patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos ir labiau tiko tvirtovėms griauti.c-002
t-011 Žalgirio mūšyje patrankos buvo vartotos tik pradžioje.c-003
t-012 Prie Drevencos kryžiuočiai sustiprino upės krantus ir apstatė juos patrankomis.c-004
t-013 Žalgirio mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų sumišimo nesukėlė.c-005
t-014 Skirgaila Trakų piliai ginti iš maršalkos dovanų gavo keletą didelių armotų.c-001
t-015 Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sun­ kiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pi­ lims imti.c-006
t-016 Nors Žalgirio mūšyje patrankų buvo, bet jas mažai, tik pradžioje tevartojo.c-007
t-017 Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry­ žiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun­ gininkų kariuomenėj nesukėlė.c-008

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Skirgaila Trakų piliai ginti iš maršalkos dovanų gavo keletą didelių armotų.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Patvirtinus tą aktą savo antspaudomis Baigos, Bran­ denburgo ir Ragainės komtūrams, maršalka atsitraukė nuo Trakų. Iš šito fakto aiškiai matyti, kad Jogaila suėjo su Or­ dinu į dar artimesnius santykius. Norėdamas skubiai Trakus paimti, praėjus porai savaičių (liepos mėn. 20 d.), Skirgaila vėl pasišaukė pagalbon maršalką. Kada Vytauto paliktieji Tra­ kų pilies gynėjai nenorėjo nė kalbėti apie pasidavimą kryžiuo­ čiams, vokiečių kariuomenės maršalka, grasindamas sugriau­ siąs pilį, reikalavo, kad jie pasiduotų geruoju nors Jogailai. Kai įgula pasidavė Jogailai, pilyje buvo pastatyti jo kareiviai. Skir­ gaila, Trakų piliai ginti gavo iš maršalkos dovanų keletą dide­ lių armotų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: XV a. patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos ir labiau tiko tvirtovėms griauti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Artilerija XV šm. dar buvo labai netobula ir ne visuose ka­ ruose pritaikoma. Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sun­ kiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pi­ lims imti. Šoviniai patrankoms buvo daromi iš akmens arba švino. Patrankos padarydavo daug triukšmo, bet maža nau­ dos.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Žalgirio mūšyje patrankos buvo vartotos tik pradžioje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Nors Žalgirio mūšyje patrankų buvo, bet jas mažai, tik pradžioje tevartojo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Prie Drevencos kryžiuočiai sustiprino upės krantus ir apstatė juos patrankomis.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer­ niku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustipri­ nę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Žalgirio mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų sumišimo nesukėlė.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kir­ viai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry­ žiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun­ gininkų kariuomenėj nesukėlė.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sun­ kiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pi­ lims imti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

— 76 —

Artilerija XV šm. dar buvo labai netobula ir ne visuose ka­ ruose pritaikoma. Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sun­ kiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pi­ lims imti. Šoviniai patrankoms buvo daromi iš akmens arba švino. Patrankos padarydavo daug triukšmo, bet maža nau­ dos.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-007

Santrauka: Nors Žalgirio mūšyje patrankų buvo, bet jas mažai, tik pradžioje tevartojo.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Nors Žalgirio mūšyje patrankų buvo, bet jas mažai, tik pradžioje tevartojo. Kautynėms kariuomenė rikiuodavosi įvairiai — eilėmis, trikampiais, keturkampiais.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-008

Santrauka: Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry­ žiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun­ gininkų kariuomenėj nesukėlė.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kir­ viai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry­ žiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun­ gininkų kariuomenėj nesukėlė. Nuo kariuomenių susikirtimo pa­ kilo toks triukšmas, kuris, kaip Dlugošas rašo, buvo girdėti net už keletos mylių, tarsi buvo mušama didžiausiais kūjais į šimtą priekalų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai