Lietuvos istorijos žinių lobynas
daiktas
10 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Žalgirio mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų sumišimo nesukėlė. Žalgirio mūšyje patrankos buvo vartotos tik pradžioje. XV a. patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos ir labiau tiko tvirtovėms griauti.
Žiūrėti galerijojePatikrinti teiginiai
Prie Drevencos kryžiuočiai sustiprino upės krantus ir apstatė juos patrankomis.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer niku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustipri nę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.
Žalgirio mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų sumišimo nesukėlė.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kir\nviai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry\nžiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun\ngininkų kariuomenėj nesukėlė.
XV a. patrankos buvo griozdiškos, didelės, sunkiai pervežamos ir labiau tiko tvirtovėms griauti.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Artilerija XV šm. dar buvo labai netobula ir ne visuose ka ruose pritaikoma. Patrankos buvo griozdiškos, didelės, sun kiai pervežamos, todėl jos labiau tiko tvirtovėms griauti ir pi lims imti. Šoviniai patrankoms buvo daromi iš akmens arba švino. Patrankos padarydavo daug triukšmo, bet maža nau dos.
Skirgaila Trakų piliai ginti iš Ordino maršalkos dovanų gavo keletą didelių patrankų.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Patvirtinus tą aktą savo antspaudomis Baigos, Bran denburgo ir Ragainės komtūrams, maršalka atsitraukė nuo Trakų. Iš šito fakto aiškiai matyti, kad Jogaila suėjo su Or dinu į dar artimesnius santykius. Norėdamas skubiai Trakus paimti, praėjus porai savaičių (liepos mėn. 20 d.), Skirgaila vėl pasišaukė pagalbon maršalką. Kada Vytauto paliktieji Tra kų pilies gynėjai nenorėjo nė kalbėti apie pasidavimą kryžiuo čiams, vokiečių kariuomenės maršalka, grasindamas sugriau siąs pilį, reikalavo, kad jie pasiduotų geruoju nors Jogailai. Kai įgula pasidavė Jogailai, pilyje buvo pastatyti jo kareiviai. Skir gaila, Trakų piliai ginti gavo iš maršalkos dovanų keletą dide lių armotų.
Mūšio pradžioje kryžiuočiai porą kartų iššovė iš patrankų, bet sąjungininkų kariuomenėje sumišimo nesukėlė.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Pirmiausia kautynės prasidėjo ietimis, o paskui į darbą ėjo kir viai, kardai ir kiti ginklai. Tiesa, pačioje mūšio pradžioje kry žiuočiai iššovė porą kartų iš patrankų, bet jos sumišimo sąjun gininkų kariuomenėj nesukėlė. Nuo kariuomenių susikirtimo pa kilo toks triukšmas, kuris, kaip Dlugošas rašo, buvo girdėti net už keletos mylių, tarsi buvo mušama didžiausiais kūjais į šimtą priekalų.
Apie Teodorą Narbutą buvo pasklidę gandai, kad jis padėjo 1830-1831 m. sukilėliams lieti patrankas, bet caro valdžia to neįrodė.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
T. Narbutas gana aktyviai dalyvavo 1830-1831 m. sukili me. Tiesa, jis nekovojo su ginklu rankose. T. Narbutas buvo parašęs kažkokį paskvilį prieš rusų valdžią ir už tai kurį laiką jį tardė. Buvo pasklidę gandai, esą jis padėjęs sukilėliams lieti patrankas, tačiau caro valdžia negalėjo to įrodyti.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 8 | 7 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 1 |
Galerija
