Nevėžis

Santrauka

Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas).

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Nuo XIII a. pabaigos Ordino kronikininkai Nevėžį laikė Žemaičių ir Lietuvos (Aukštaičių) skiriamąja siena.		c-001
t-002 1384 m. sausio 30 d. Karaliaučiuje Vytautas turėjo Ordinui užrašyti Žemaičius iki pat Nevėžio.		c-002
t-003 Žemaičiuose sienos ėjo Nevėžio tėkme, o nuo jo aukštupio prie Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos į šiaurę.		c-003
t-004 1402 m. gegužę Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderį.		c-004
t-005 Atiduodamas vokiečiams visą Žemaičių kraštą iki pat Nevėžio upės, Vytautas dar pažadėjo Ordinui Kauną.		c-005
t-006 Vytautas jam buvo už­ rašęs Žemaičių kraštą iki Nevėžio upės (1398) ir Vok.		c-006
t-007 Ordino pasiuntinys įteikė Mak­ rui reikalavimą, kad jis priverstų Vytautą sugriauti atnaujintą Veliuoną, kuri esanti Ordino žemėje ir atiduoti kryžiuočiams visas Nemuno ir Nevėžio krantuose Vytauto pastatytas pilis^4 ).		c-007
t-008 Salyno sutartimi jis pats užleido Ordinui visą Žemai­ tiją, net iki Nevėžio^5 ).		c-008
t-009 Nuo XIII amž. pabaigos ordino kronikininkai jau laikė Nevėžį Žemaičių ir « Lietuvos » (Aukštaičių) skiriamąja siena, kuris vėliau tapo ilgiems laikams administracine upe tarp Trakų vaivadijos ir Žemaičių seniūnijos, ilgai išsaugojusios savo politines.		c-009
t-010 Nebegalėdamas priversti Jogailos vykdyti Dubysos susitari­ mų, ordinas Žemaičių pareikalavo iš Vytauto, ir šis juos Karaliau­ čiuje 1384.I.30 turėjo užrašyti iki pat Nevėžio, t.		c-010
t-011 Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų.		c-011
t-012 Žemaičiai 1402 m. gegužės mėnesį sudegino Klaipėdą, o pats Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderi^24.		c-012
t-013 Naktį lenkai priartėja prie )— Lietuvių pajėgų išdėstymas ir puolimo kryptys Lenkų pajėgų išdėstyJ mas ir puolimo kryptys = = = =a Lietuvių atsitraukimo kryptys St \| me me p> Lenkų atsitraukimo kryptys a \|\| \| Kėdainių ir ketina susprogdinti tiltą per Nevėžį.		c-013
t-014 Dalis lenkų šiauriau Kėdainių pereina Nevėžį ir susprogdina geležinkelį.		c-014

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Nuo XIII a. pabaigos Ordino kronikininkai Nevėžį laikė Žemaičių ir Lietuvos (Aukštaičių) skiriamąja siena.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Todėl pats Vytautas 1420 m. imperatoriui Zigmantni įrodinėjo, jog Žemaičiai ir Aukštaičiai yra «unum idioma et uni homines» (CEV, 468). Nuo XIII amž. pabaigos ordino kronikininkai jau laikė Nevėžį Žemaičių ir « Lietuvos » (Aukštaičių) skiriamąja siena, kuris vėliau tapo ilgiems laikams administracine upe tarp Trakų vaivadijos ir Žemaičių seniūnijos, ilgai išsaugojusios savo politines privilegijas. Nors Žemaičių kunigaikščiai — dėl savo ypatingos geografinės pa­ dėties — jau Mindaugo laikais politiškai rodė savarankiškumo, tačiau ir XIII amž. buvo Lietuvos dalis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: 1384 m. sausio 30 d. Karaliaučiuje Vytautas turėjo Ordinui užrašyti Žemaičius iki pat Nevėžio.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Susirinko ir kiti giminės, kunigaikščiai: Eišiškių Sudemantas, Alšėniškis. Nebegalėdamas priversti Jogailos vykdyti Dubysos susitari­ mų, ordinas Žemaičių pareikalavo iš Vytauto, ir šis juos Karaliau­ čiuje 1384.I.30 turėjo užrašyti iki pat Nevėžio, t. y. dar pridėti svarbų ruožą į rytus nuo Dubysos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Žemaičiuose sienos ėjo Nevėžio tėkme, o nuo jo aukštupio prie Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos į šiaurę.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Salyno akte pirmą kartą apytikriai buvo nužymėtos ordinui tenkančių žemių sienos. Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų. Gaudamas Žemaičius iki Nevėžio, ordinas pirmą kartą išreika­ lavo ir žymią dalį Sūduvos dykros, į kurią, kaip į jo paties XIII amž. gale nukariautą kraštą, vis reiškė pretenzijas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: 1402 m. gegužę Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderį.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Žygiais atsimokėjo ir priešas. Žemaičiai 1402 m. gegužės mėnesį sudegino Klaipėdą, o pats Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderi^24. Ordinas vėl susirado talkininkų tarp pačių lietuvių kunigaikš­ čių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Atiduodamas vokiečiams visą Žemaičių kraštą iki pat Nevėžio upės, Vytautas dar pažadėjo Ordinui Kauną.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Atiduodamas vokiečiams visą Žemaičių kraštą iki pat Nevėžio upės, Vytautas dar pažadėjo Ordinui Kauną. Prie šito akto Vytauto antspauda neišliko.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Vytautas jam buvo už­ rašęs Žemaičių kraštą iki Nevėžio upės (1398) ir Vok.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas jam buvo už­ rašęs Žemaičių kraštą iki Nevėžio upės (1398) ir Vok. Ordinas visai nesirūpino žemaičių apkrikštyti. Taip bent skundėsi že­ maičiai Konstancijos susirinkime (1415), pareikšdami, kad kry­ žiuočiai nepastatė jų krašte nė vienos bažnyčios, nelaikė nė vieno kunigo; jiems svarbiau buvo paveržti žemaičių laisvę ir atimti jų žemes.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Ordino pasiuntinys įteikė Mak­ rui reikalavimą, kad jis priverstų Vytautą sugriauti atnaujintą Veliuoną, kuri esanti Ordino žemėje ir atiduoti kryžiuočiams visas Nemuno ir Nevėžio krantuose Vytauto pastatytas pilis^4 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ordino pasiuntinys įteikė Mak­ rui reikalavimą, kad jis priverstų Vytautą sugriauti atnaujintą Veliuoną, kuri esanti Ordino žemėje ir atiduoti kryžiuočiams visas Nemuno ir Nevėžio krantuose Vytauto pastatytas pilis^4 ). Savo reikalavimus maršalka Kiichmeisteris rėmė tuo, kad Že-

(^1) ) 100.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Salyno sutartimi jis pats užleido Ordinui visą Žemai­ tiją, net iki Nevėžio^5 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

1398 mt. Salyno sutartimi jis pats užleido Ordinui visą Žemai­ tiją, net iki Nevėžio^5 ). O 1400 met. net ginklu padėjo Ordinui suvaldyti ją^6 ).

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Nuo XIII amž. pabaigos ordino kronikininkai jau laikė Nevėžį Žemaičių ir « Lietuvos » (Aukštaičių) skiriamąja siena, kuris vėliau tapo ilgiems laikams administracine upe tarp Trakų vaivadijos ir Žemaičių seniūnijos, ilgai išsaugojusios savo politines.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nuo XIII amž. pabaigos ordino kronikininkai jau laikė Nevėžį Žemaičių ir « Lietuvos » (Aukštaičių) skiriamąja siena, kuris vėliau tapo ilgiems laikams administracine upe tarp Trakų vaivadijos ir Žemaičių seniūnijos, ilgai išsaugojusios savo politines privilegijas. Nors Žemaičių kunigaikščiai — dėl savo ypatingos geografinės pa­ dėties — jau Mindaugo laikais politiškai rodė savarankiškumo, tačiau ir XIII amž.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Nebegalėdamas priversti Jogailos vykdyti Dubysos susitari­ mų, ordinas Žemaičių pareikalavo iš Vytauto, ir šis juos Karaliau­ čiuje 1384.I.30 turėjo užrašyti iki pat Nevėžio, t.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Nebegalėdamas priversti Jogailos vykdyti Dubysos susitari­ mų, ordinas Žemaičių pareikalavo iš Vytauto, ir šis juos Karaliau­ čiuje 1384.I.30 turėjo užrašyti iki pat Nevėžio, t. y. dar pridėti svarbų ruožą į rytus nuo Dubysos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Žemaičiuose jos ėjo Nevėžio tėkme, o jo aukštupyje nuo Vaišvilčių kaimo buvo pratęstos (Mūšos upe, Smardonės upeliu, Apaščios ežeru, netoli dabartinių Biržų), paskui tiesiai į šiaurę iki Pskovo respublikos valdų. Gaudamas Žemaičius iki Nevėžio, ordinas pirmą kartą išreika­ lavo ir žymią dalį Sūduvos dykros, į kurią, kaip į jo paties XIII amž.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Žemaičiai 1402 m. gegužės mėnesį sudegino Klaipėdą, o pats Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderi^24.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Žemaičiai 1402 m. gegužės mėnesį sudegino Klaipėdą, o pats Vytautas Nevėžio žiotyse sugriovė Gotteswerderi^24. Ordinas vėl susirado talkininkų tarp pačių lietuvių kunigaikš­ čių.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Naktį lenkai priartėja prie )— Lietuvių pajėgų išdėstymas ir puolimo kryptys Lenkų pajėgų išdėstyJ mas ir puolimo kryptys = = = =a Lietuvių atsitraukimo kryptys St | me me p> Lenkų atsitraukimo kryptys a || | Kėdainių ir ketina susprogdinti tiltą per Nevėžį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Naktį lenkai priartėja prie

)— Lietuvių pajėgų išdėsty- mas ir puolimo kryptys Lenkų pajėgų išdėsty- J mas ir puolimo kryptys = = = =a Lietuvių atsitraukimo

kryptys St | me me p> Lenkų atsitraukimo

kryptys

a ||

|

Kėdainių ir ketina susprogdinti tiltą per Nevėžį, tačiau 1-ojo pasienio pulko

Pao, ir Kėdainių komendantūros kariai sutrukdo.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Dalis lenkų šiauriau Kėdainių pereina Nevėžį ir susprogdina geležinkelį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Dalis lenkų šiauriau Kėdainių pereina Nevėžį ir susprogdina geležinkelį. T @ Ryteiš Kauno atvyksta kelios kuopos pastiprinimo ir šarvuotas traukinys „Gediminas“, prasideda lenkų pajėgų persekiojimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai