Ja Vytautas sutiko užleisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo palikta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas).
Naktį lenkai priartėja prie )— Lietuvių pajėgų išdėsty- mas ir puolimo kryptys Lenkų pajėgų išdėsty- J mas ir puolimo kryptys = = = =a Lietuvių atsitraukimo kryptys St | me me p> Lenkų atsitraukimo kryptys a || | Kėdainių ir ketina susprogdinti tiltą per Nevėžį, tačiau 1-ojo pasienio pulko Pao, ir Kėdainių komendantūros kariai sutrukdo. Dalis lenkų šiauriau Kėdainių pereina Nevėžį ir susprogdina geležinkelį. T @ Ryteiš Kauno atvyksta kelios kuopos pastiprinimo ir šarvuotas traukinys „Gediminas“, prasideda lenkų pajėgų persekiojimas.
Nuo pasirašymo vie- tos ir sutartis vadinama Salyno sutartim. Ja Vytautas sutiko už- leisti ordinui Žemaičius iki pat Nevėžio; ordinui, be to, buvo pa- likta šiaurinė Suvalkų krašto dalis (anapus linijos, einančios nuo Salyno tiesiog į Šešupę, ir kairysis Šešupės krantas). Už tai ordinas sutiko ne tik nepulti Lietuvos, bet net padėti Vytautui rytuose.
Jeigu Vytautas mirtą, nepalikęs jokio įpėdinio, tai jie turėtų ati tekti Ordinui. Atiduodamas vokiečiams visą Žemaičių kraštą iki pat Nevėžio upės, Vytautas dar pažadėjo Ordinui Kauną. Prie šito akto Vytauto antspauda neišliko.
Ir didysis kunigaikštis Kazimieras labai susirūpino, kad Žemaičiai atkrito nuo Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės, ir tuoj pat rašė laiškus į visas sa vo valdas, visiems Didžiosios Kunigaikštystės pareigū nams, kad skubiai ruoštųsi karui, norėjo jėga susigrą žinti Žemaičius savo tėvonijon, kaip anksčiau kad priklausė. Sutelkė nemenkas lietuvių pajėgas, patrau kė į Žemaičius ir apsistojo Kaune, o žemaičiai sujojo ir sustojo anapus Nevėžio, ketindami stoti į mūšį su didžiuoju kunigaikščiu Kazimieru I S . Ir tuomet kreipėsi į didįjį kunigaikštį Kazimierą jo globėjas Jonas Goštautas, sakydamas: „Valdove, kuni gaikšti Kazimierai.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)