Santrauka
Narbutas Alepą vaizduoja kaip paskutinį Prūsijos Krivių Krivaitį, kurio atsivertimą į krikščionybę sieja su prūsų stabmeldystės lūžiu ir religinės sostinės perkėlimu į Lietuvą. Kadangi pasakojimas yra religinis ir vertinamasis, teiginiai pateikiami kaip Narbuto ar jo minimų kronikų vaizdinys.
Variantai
- Alepas
- Aleps
- Alepo
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: XIII a.
- datos:
- 1265 m.
- amziai:
- XIII
- date_start: 1265
- date_end: 1265
Vaidmenys
- vyriausiasis žynys
Savybės
- reputacija:
- santrauka: Narbutas pasakoja, kad Alepo asmuo, išvaizda ir amžius sukėlė kryžiuočių pagarbą.
šaltiniai:
- Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
- santrauka: Narbutas pasakoja, kad Alepo asmuo, išvaizda ir amžius sukėlė kryžiuočių pagarbą.
šaltiniai:
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
t-001 Narbutas Alepą vadina paskutiniu Prūsijos Krivių Krivaičiu.
| c-001 | |||||||||||||||
t-002 Narbutas pasakoja, kad 1265 m. Alepas ragino žymiausius žmones išsižadėti stabmeldystės, priimti krikštą ir užsitikrinti politinę ramybę.
| c-003 | |||||||||||||||
t-003 Narbutas spėja, kad Alepas buvo išguitas iš Romovės, gyveno įvairiose vietovėse ir slapstėsi nuo kryžiuočių.
| c-001 | |||||||||||||||
t-004 Narbutas vaizduoja Alepą kaip pasprukusį nuo žynių ir liaudies, kuriuos vadina užsispyrusiais savasties gynėjais, ir pabėgusį pas kryžiuočius.
| c-002 | |||||||||||||||
| t-005 Narbutas Alepo atsivertimą į krikščionybę vaizduoja kaip stiprų smūgį prūsų stabmeldystei ir sieja su religinės sostinės perkėlimu į Lietuvą. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Tada būtų pridėtos žyniavimo pradžios, mirties datos bei kitos smulkmenos, su galvojamos lengviau nei tikriniai vardai. Todėl vyriausiųjų žy nių sąrašo autentiškumas nekelia įtarimo. Paskutinis Prūsijos Krivių Krivaitis, kaip minėjome, vardu Alepas, tikriausiai tu rėjo būti išguitas iš savo pirmtakų sostinės, buvusios Romovė- je, ir gyveno įvairiose vietovėse, nuolat slapstydamasis nuo kry žiuočių, nes šie, be abejo, smarkiai stengėsi jį sučiupti.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Narbutas vaizduoja Alepą kaip pasprukusį nuo žynių ir liaudies, kuriuos vadina užsispyrusiais savasties gynėjais, ir pabėgusį pas kryžiuočius.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Paga liau 1265 metais, perpratęs aplinkybes ir, kaip matyti, susipa žinęs su krikščionių mokslu iš savo tautiečių, kurie jame buvo pažengę, jie susikvietė žymiausius ir atkakliausiai ėmė įtikinė ti juos, kad išsižadėtų stabmeldystės, priimtų išganingąjį krikštą ir garantuotų sau politinę ramybę. Bet tie įkalbinėjimai neda vė jokio rezultato: žmonės pasipiktino vyriausiuoju žyniu ir net ėmė grasinti jį nužudysiu. Tasai senelis ir toliau nematė būdo, kaip prisidėti prie savo tautiečių gerovės; ėmė galvoti apie save ir pagaliau, pasprukęs nuo savųjų užsispyrusių ir už kietėjusių savo savasties gynėjų - žynių ir liaudies, pabėgo pas kryžiuočius.
| teiginio_tipas | saltinio_vaizdinys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Narbutas pasakoja, kad 1265 m. Alepas ragino žymiausius žmones išsižadėti stabmeldystės, priimti krikštą ir užsitikrinti politinę ramybę.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Todėl vyriausiųjų žy nių sąrašo autentiškumas nekelia įtarimo. Paskutinis Prūsijos Krivių Krivaitis, kaip minėjome, vardu Alepas, tikriausiai tu rėjo būti išguitas iš savo pirmtakų sostinės, buvusios Romovė- je, ir gyveno įvairiose vietovėse, nuolat slapstydamasis nuo kry žiuočių, nes šie, be abejo, smarkiai stengėsi jį sučiupti. Paga liau 1265 metais, perpratęs aplinkybes ir, kaip matyti, susipa žinęs su krikščionių mokslu iš savo tautiečių, kurie jame buvo pažengę, jie susikvietė žymiausius ir atkakliausiai ėmė įtikinė ti juos, kad išsižadėtų stabmeldystės, priimtų išganingąjį krikštą ir garantuotų sau politinę ramybę.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Tačiau dievai beveik niekad nepriimdavo šių maldavimų ir aukų, kol pagaliau man pasakė: „Nesame pajėgūs tai pada ryti, kadangi krikščionių dievas yra galingesnis už visus: pripa žinkite jo galią ir tarnaukite jam“. Pagyvenęs su atgaila, netru kus pasimirė kaip krikščionis14. Pirmą kartą griuvus prūsų stabmeldystei, kuriai stiprų smū gį kirto pats vyriausiasis žynys Alepas, pats atvirsdamas į krikš čionybę, religinė sostinė buvo perkelta į Lietuvą, kur susiklos tė nauja vyriausiųjų žynių tvarka, trukusi 122 metus, kol 1387 metais visuotinai buvo priimtas krikščionių tikėjimas.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
- Alepas buvo_priesas Kryžiuočių ordinas