žygūnas – LT KB

Santrauka

Į Pinską išsiųsti žygūnai turėjo pakviesti vienuolį Vaišvilką perimti tėvo paliktą valdžią. Karalius per žygūną pareikalavo, kad kryžiuočiai nelaužytų susitarimo ir nedarytų skriaudų. Jedlnioje lenkų seimas nutarė saugoti Lenkijos pasienio kelius, kad imperatoriaus ir Vytauto žygūnai neprasmuktų nė viena kryptimi.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Į Pinską išsiųsti žygūnai turėjo pakviesti vienuolį Vaišvilką perimti tėvo paliktą valdžią.		c-001
t-002 Karalius per žygūną pareikalavo, kad kryžiuočiai nelaužytų susitarimo ir nedarytų skriaudų.		c-002
t-003 Jedlnioje lenkų seimas nutarė saugoti Lenkijos pasienio kelius, kad imperatoriaus ir Vytauto žygūnai neprasmuktų nė viena kryptimi.		c-003
t-004 Karalius skubiai išsiuntė žygūnus pranešti iš Vilniaus išvykusiems kunigaikščiams, kad durininkas už neapdairumą bus nubaustas mirtimi.		c-004
t-005 Aleksandras pavedė Trakų vaivadai Zaberezinskiui atsakyti Ivano žygūnui dėl mėginimo numalšinti Ivano įsiūtį per pasiuntinius.		c-005
t-006 Glinskis nusiuntė slaptų žygūnų būrį, kad dovanomis ir pažadais kurstytų įgulą bei bajorus ir palaužtų jų ištikimybę.		c-006
t-007 Lenkų bajoras Trepka, dėdamasis Pisono žygūnu, išvyko pranešti Glinskiui karaliaus valios.		c-007

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Į Pinską išsiųsti žygūnai turėjo pakviesti vienuolį Vaišvilką perimti tėvo paliktą valdžią.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Taigi visuotiniame susirinkime kunigaikščiu buvo išrinktas Vaišvilkas. U 5

Puslapis 114

Išleido į Pinską žygūnus, turėjusius vienuoliui Vaišvil kui nuodugniai papasakoti apie diduomenės bei tau tos prielankumą ir pakviesti jį perimti tėvo paliktos valdžios. Iš pradžių Vaišvil kas nė klausyti nenorėjo apie tai, ko jį maldavo žy gūnai, nes šitai prieštaravo jo pasirinktam gyvenimo bū dui.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-002

Santrauka: Karalius per žygūną pareikalavo, kad kryžiuočiai nelaužytų susitarimo ir nedarytų skriaudų.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Užgrobę visus grūdus, J ie su daro k elia s pro- gabenamus Vysla, kryžiuočiai gas karu i juos išsivežė kitur. Kai kara lius, pasiuntęs žygūną, parei kalavo nelaužyti susitarimo ir nedaryti skriaudų, šie atrėžė, jog elgtasi jų teisingai ir teisėtai, nes atėmė tai, ką karalius siuntė stabmeldžių tautai, kovojančiai prieš krikščionis. Mat nors jie gerai žinojo, jog lietu vių tauta su savo didikais daugiau kaip prieš dvidešimt metų priėmė krikščionybę, tačiau po senovei juos va dino stabmeldžiais, tariamu dievobaimingumu mulkin dami krikščioniškųjų šalių valdovus (ir net pačius Ro mos popiežius), dėl kurių paramos ar nuolaidžiavimo ir galėjo tose žemėse kariauti.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-003

Santrauka: Jedlnioje lenkų seimas nutarė saugoti Lenkijos pasienio kelius, kad imperatoriaus ir Vytauto žygūnai neprasmuktų nė viena kryptimi.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tačiau ligai išgy dyti jau nebeužteko gydytojo, reikėjo veiksmingesnių priemonių. Jedlnioje sukvietė lenkų seimą, kuris nu tarė, jog reikia pastatyti ginkluotas saugas visuose ke liuose Lenkijos pasienyje ir uoliai žiūrėti, kad ir impera toriaus, ir Vytauto žygūnai negalėtų prasmukti nei į vie ną, nei į kitą pusę. Viskam vadovauti paskyrė Joną Čar- nkovskį.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-004

Santrauka: Karalius skubiai išsiuntė žygūnus pranešti iš Vilniaus išvykusiems kunigaikščiams, kad durininkas už neapdairumą bus nubaustas mirtimi.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Žymiausias iš jų, nekreipdamas dėmesio į men ką žm o g elį, pabandė praverti duris, tačiau durininkas 538

Puslapis 537

priešindamasis p e r neatsargumą privėrė tarp durų ku nigaikščiui pirštą. D ėl to k ilo šito k s p asip ik tin im as, k a d k u n igaikščiai, įn iršę ir įsitriukšmavę, išėjo iš rū m ų ir išvyko iš V ilniaus. Vos k araliu s šitai sužinojo, b em at išsiuntė kuo skubiausiai žygūnus, kurie išvykstantiems tu rė jo pranešti, jog storžievis už neapdairumą nubaus tas mirtimi.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-005

Santrauka: Aleksandras pavedė Trakų vaivadai Zaberezinskiui atsakyti Ivano žygūnui dėl mėginimo numalšinti Ivano įsiūtį per pasiuntinius.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Iš tikrųjų Ivanas troško išplėsti savo valdas, išdidžiai svajoda mas pastūmėti sienas ligi Berezinos ir paimti į savo ran kas visą Rusią. Aleksandras kol kas laikėsi nuomonės, 559

Puslapis 558

jog tirono įsiūtį galima numalšinti per pasiunti-l nius, todėl liepė Trakų vaivadai Zaberezinskiui šitai pi atsakyti Ivano žygūnui. Esą po Florencijoje sudarytos Rytų ir Vakarų bažnyčių unijos, kai visi Rytų patriar chai ir Bizantijos imperatorius pripažino Romos po piežių aukščiausiąja krikščioniškojo tikėjimo galva, Aleksandras, remdamasis senaisiais Lietuvos įstatymais, rūpinęsis, kad jo valdose gyvenantys rusai irgi prisi dėtų prie šios santarvės.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-006

Santrauka: Glinskis nusiuntė slaptų žygūnų būrį, kad dovanomis ir pažadais kurstytų įgulą bei bajorus ir palaužtų jų ištikimybę.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Štai todėl ir kreipėsi į jį, prisiekdamas visais šventaisiais prijungti prie jo tė vonijos visą žemę su pilimi, jeigu šis padėsiąs mask- vėnams užimti pilį. Glinskis, nepaprastai trokšdamas šios žemės, ėmėsi uždavinio, jis sugalvojo griebtis klas tingos gudrybės: nusiuntė būrį savo slaptų žygūnų, ku rie, nešykštėdami nei dovanų, nei pažadų, įniko vi saip kurstyti įgulą, o po to ir bajorus ir galop palaužė jų ištikimybę. Iš pradžių vienas kitas algininkas, o vėliau kaip paprastai ir visi kiti ėmė kalbėti, kad pi lies nieku būdu negalima apginti, nes vargu ar gali ma tikėtis pagalbos, kuri ateis, matyt, pavėluotai.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

c-007

Santrauka: Lenkų bajoras Trepka, dėdamasis Pisono žygūnu, išvyko pranešti Glinskiui karaliaus valios.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Tuo metu popiežiaus legatas Pisonas, pasiųstas iš Romos sutaikyti Žygiman tą su Vasilijumi, sustojo Vilniuje, ketindamas netrukus leistis į Maskvą, kur jo diena iš dienos laukė. Dėda masis jo žygūnu, lenkų bajoras Trepka, mokėjęs italų bei vengrų kalbas, išvyko kelionėn, pasižadėjęs akis į akį pranešti Glinskiui karaliaus valią. Pakelėje suimtas ir siaubingai kankinamas, jis P u ik u s ištv e r m ė s p a - nieko nepasakė ir neišdavė v y z d y s karaliaus jam patikėtos pas lapties.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys

Ryšiai

Susiję objektai