Lietuvos\nateičiai buvo reikšmingas faktas, kad Lietuva iš didžiosios Algirdo\nlaikų kryžkelės pasuko jau Mindaugo bandytu Romos keliu. Į kai\nmyninę Lenkiją užkuriom nueinant Lietuvos valdovui, vėl valsty\nbinėje plotmėje buvo atnaujintas lotyniškasis krikštas, nuošalia-\npaliekant oficialųjį krikštytoją kryžiuočių ordiną, atstovavusį gin\nkluotai « misijų teorijai ». Pagaliau pasibaigus karams su kryžiuo\nčiais (1422 m.—su Prūsų, 1435 m.—su Livonijos), prasidėjo vi\ndaus kolonizacija, ypač Sūduvos giriose, vystėsi prekyba su Prūsais\n(Dancigu ir Karaliaučiumi), nuo Vytauto laikų buvo kalamos mo\nnetos, liejami pabūklai, varpai.
Narbutas nurodė: 1841 m. prie Druskininkų kapavietėje rasta labai plona ir apgadinta moneta, kurios vienoje pusėje pavaizduoti Gedimino šeimos Stulpai.
Moneta, rasta 1841 metais tik ką atkastoje kapavietėje prie Drus\nkininkų, lauke, kuriame yra daug laidojimų, apie kuriuos čia kal\nbama. Vienoje pusėje pavaizduotas Gedimino šeimos herbas Stul\npai. Antra pusė gerokai pažeista, galima įžiūrėti tik statmenai\npastatyto kalavijo ženklą. Moneta labai plona, labai apgadinta ir išliko\nlik todėl, kad buvo įdėta tarp dviejų stiklinių plokštelių.