Santrauka
Kryžiuočių ordino nukariavimai Prūsuose: ordinas savo įstatuose tu- rėjo įsirašęs pareigą nuolat kariauti su Kristaus vardo priešais (jam net buvo draudžiama daryti taiką su netikėliais). Tokį įžadą ordino broliai — riteriai — turėjo padaryti visam gyvenimui. Kryžiuočių ordino nukariavimai Prūsuose: be riterių, ordinas turėjo ir paprastų kareivių, vadinamų jų tarnais. Be to, ordino prašomas popiežius skelbdavo Vakaruose kryžiaus karus, ir ordinui į talką plaukdavo minios karių. Kryžiuočių ordino nukariavimai Prūsuose: iš Palestinos or- dinas atsinešė į aisčių kraštą ir kariavimo būdą. Kaip ten, taip ir čia, pasitelkęs riterių, jis žygiuodavo į kurią nors sritį, ten kariuo- menės priedangoje pasistatydavo pilį, ir joje palikta įgula turė- davo ne tik atlaikyti aisčių.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Be riterių, Kryžiuočių ordinas turėjo paprastų kareivių, o popiežiaus skelbiami kryžiaus karai pritraukdavo ordinui karių iš Vakarų. |
| t-002 Kryžiuočių ordinas į aisčių kraštą atsinešė Palestinoje naudotą kariavimo būdą ir 1231 m. pradėjo pulti aisčių gentis. |
| t-003 Kryžiuočių ordinas stūmėsi į rytus ir šiaurę, statė pilis kaip administracinius centrus ir apie jas kūrė iš Vokietijos atkviestus kolonistus. |
| t-004 Kryžiuočių ordino nukariavimuose kartu su karine ekspansija plito krikščionybė: buvo statomos bažnyčios ir vienuolynai, o prūsai krikštijami per prievartą. |
| t-005 Vyskupui Kristijonui patekus į prūsų nelaisvę, ordinas pasirūpino, kad imperatorius ir popiežius pripažintų jam nukariaujamus Prūsų kraštus. |
| t-006 Vyskupui grįžus iš nelaisvės, Kryžiuočių ordinas jau valdė kraštą ir sutiko vyskupams užleisti trečdalį savo žemių. |