Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Istorinis įvykis

Kryžiuočių ordino nukariavimai Prūsuose

6 teiginiai6 įrašai1 ryšys

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 teiginių

t-001

Be riterių, Kryžiuočių ordinas turėjo paprastų kareivių, o popiežiaus skelbiami kryžiaus karai pritraukdavo ordinui karių iš Vakarų.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 60

Be riterių, ordinas turėjo ir paprastų kareivių, vadinamų jų tarnais. Be to, ordino prašomas popiežius skelbdavo Vakaruose kryžiaus karus, ir ordinui į talką plaukdavo minios karių.
t-002

Kryžiuočių ordinas į aisčių kraštą atsinešė Palestinoje naudotą kariavimo būdą ir 1231 m. pradėjo pulti aisčių gentis.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 60

Iš Palestinos ordinas atsinešė į aisčių kraštą ir kariavimo būdą. Kaip ten, taip ir čia, pasitelkęs riterių, jis žygiuodavo į kurią nors sritį, ten kariuomenės priedangoje pasistatydavo pilį, ir joje palikta įgula turėdavo ne tik atlaikyti aisčių giminių puolimus, bet ir paimti į savo valdžią visą apylinkę. 1231 m. ordinas pradėjo pulti aisčių kiltis.
t-003

Kryžiuočių ordinas stūmėsi į rytus ir šiaurę, statė pilis kaip administracinius centrus ir apie jas kūrė iš Vokietijos atkviestus kolonistus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 60

Tokiuo būdu kariaudamas, jis palengva stūmėsi vis gilyn į rytus ir į šiaurę. Kryžiuočių statomos pilys virsdavo naujos valstybės apygardų administraciniais centrais. Apie pilis buvo kurdinami iš Vokietijos atkviesti kolonistai. Jie buvo pirmieji vokietybės daigai šiose aisčių žemėse.
t-004

Kryžiuočių ordino nukariavimuose kartu su karine ekspansija plito krikščionybė: buvo statomos bažnyčios ir vienuolynai, o prūsai krikštijami per prievartą.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 60

Kartu su nukariavimu žengė ir krikščionystė: buvo statomos bažnyčios ir vienuolynai, o prūsai buvo varu krikštijami. Tiesa, jie dar bandė spirtis, tačiau neįstengė prieš galingą ordino kariškąją organizaciją, kuriai padėdavo visa Europa. Prūsams dar ir dėl to buvo sunkiau gintis nuo ordino, kad jie neturėjo vieningos valstybės; jų smulkūs kunigaikštėliai, savitarpy nesugyvendami, negalėjo sutartinai gintis nuo priešo.
t-005

Vyskupui Kristijonui patekus į prūsų nelaisvę, ordinas pasirūpino, kad imperatorius ir popiežius pripažintų jam nukariaujamus Prūsų kraštus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 61

Netrukus vyskupas Kristijonas pateko prūsams į nelaisvę, iš kurios ordinas nesirūpino jo išvaduoti net 5 metus. Vyskupui esant nelaisvėje, ordinas pasirūpino, kad ir imperatorius ir popiežius pripažintų jam visus Prūsų ir kitų pagonių nukariaujamus kraštus.
t-006

Vyskupui grįžus iš nelaisvės, Kryžiuočių ordinas jau valdė kraštą ir sutiko vyskupams užleisti trečdalį savo žemių.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 61

Ir kai vyskupas grįžo iš nelaisvės, tai krašto valdovą atrado ordiną. Tiesa, ordinas vis dėlto sutiko užleisti vyskupams 1/3 visų savo žemių, tačiau neilgai naudojosi vyskupai ir tokia teise, kadangi netrukus vyskupais buvo skiriami vien tik ordino nariai. Tuo būdu Prūsų ordino valstybėj nebegalėjo kilti jokių konfliktų (Dobrinės ordinas, kuris pasirodė nepajėgus, jau 1235 m. buvo prijungtas prie kryžiuočių ordino).