Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Vyskupystės centru buvo padaryti Varniai. Be to, jėzuitai turėjo įsikūrę ir mažesnių mokyklų — Varniuose, Lauksodyje, Šeduvoje, Mstislauly, Slanime, Mogileve, Alūkstoje, Daugpily, Jelgavoj ir kitur.
Patikrinti teiginiai
1316 m. kryžiuočiai brovėsi iki Varnių, o vasarą vėl kelis kartus teriojo Varnių sritį.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
, 1316 m.\npradžioje kryžiuočiai plėšė Dubysos žemupį, paskui jie brovęs\nkrašto gilumon iki Varnių; balandžio mėn. jie sunaikino Biseną,\no vasarą vėl teriojo Varnių sritį, kurią trumpu laiku nuliežė kelis\nkartus.
Varniuose Vytautas paskyrė Žemaičių vyskupo buveinę, o jo pastatyta bažnyčia pašventinta katedra.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Tad tris mėnesius pasiuntiniai darbavosi Žemaiti joje krikštydami žmones ir tvarkydami bažnytinius jos reika lus. Varniuose, kur buvo Vytauto paskirta Žemaičių vyskupui buveinė ir praminta nuo tos apskrities vardo Medinin kais, čia jo pastatytą bažnyčią pasiuntiniai pašventino į ka tedrą, pavadindami šv. Aleksandro vardu, kad tuo primintų jos fundatorių Vytautą-Aleksandrą; taip pat paskyrė vyskupijos kapitulą.
Jėzuitai Varniuose turėjo įsikūrę mažesnę mokyklą.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Be to, jėzuitai turėjo įsikūrę ir mažesnių mokyklų —\nVarniuose, Lauksodyje, Šeduvoje, Mstislauly, Slanime, Mogileve,\nAlūkstoje, Daugpily, Jelgavoj ir kitur.
Ateinantį metą žiemos vidų marčelga kryžėjų Plockė, įpuolęs į Žemaičius, apygardas Varnių nuteriojo, vienok, nestengdamas į pačią pilį įsigriau ti, sustojo į abažą, arba taborių.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Nujau tęs tą, Vytenis steigė, jog ne vien kryžėjus nuo pi lies atremtų, bet dar ir laivus jų sudegintų; to dė jęsis, paskyrė karvedžiu Surminą, vyrą sumanantį, kusai, sutūpinęs savo karėjus į 100 laivų, ėmė vyti upe pagal kryžėjus, kuriuos panokęs, didžiai smar kiai susigrūmė ir ilgas valandas pergale varžės; ant galo lietuviai prisiartinę unkurius kryžėjams pa kirto, laivus vienus uždegė, kitus paskandino, su kuriais daugybė kryžėjų tą dieną Nemuno verpe tuose galą gavo; tarp lietuvių Goštautas, garsus vy ras karėj ir ūkė j, brolis Surmino, išverždamas kry žėjams pergalę, gyvybą savo už liuosybę padėjo. Ateinantį metą žiemos vidų marčelga kryžėjų Plockė, įpuolęs į Žemaičius, apygardas Varnių nu- teriojo, vienok, nestengdamas į pačią pilį įsigriau ti, sustojo į abažą, arba taborių. Tuo tarpu keli že- 1314 17.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 1 | 1 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |