Santrauka
Sūduvos prūsai su jiems padėjusiais žemaičiais nusiaubė Kulmo kraštą ir sustojo prie Liubavos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Sūduvos prūsai su jiems padėjusiais žemaičiais nusiaubė Kulmo kraštą ir sustojo prie Liubavos.
| c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Sūduvos prūsai su jiems padėjusiais žemaičiais nusiaubė Kulmo kraštą ir sustojo prie Liubavos.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Dėl tos pačios priežasties valdovas neleido viešai teikti prūsams ko kios pagalbos prieš kryžiuo čius, tačiau nieko negalėjo padaryti, kad slapta į Prūsi ją nežygiuotų Žemaitijoje su telkta kariuomenė, remiama atskirų asmenų, tiesa, pavie niais būriais, be kovos ženklų. Nusiaubę Kulmo kraš tą, Sūduvos prūsai kartu su žemaičiais, atėjusiais į pa galbą, sustojo prie Liubavos, tačiau, kryžiuočiams vi somis jėgomis ėmus juos pulti, neišdrįso atvirai pra dėti mūšio ir, be tvarkos pabėgę, palikę stovyklą ir gurguoles, išsislapstė artimiausiuose miškuose. Kry žiuočių riteriai, džiaugdamie si nekruvina pergale, tuojau pat be jokios tvarkos išsi sklaidė grobio ieškoti ir sto vyklos plėšti; jie puolė, ne pasirūpinę saugumu, vytis paskutiniųjų priešo būrių ir apskritai elgėsi, nelyginant bet koks pavojus būtų praėjęs.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|