grupe

Sūduvos prūsai

2 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Sūduvos prūsai su jiems padėjusiais žemaičiais nusiaubė Kulmo kraštą ir sustojo prie Liubavos.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 130

Nusiaubę Kulmo kraš\ntą, Sūduvos prūsai kartu su žemaičiais, atėjusiais į pa\ngalbą, sustojo prie Liubavos, tačiau, kryžiuočiams vi\nsomis jėgomis ėmus juos pulti, neišdrįso atvirai pra\ndėti mūšio ir, be tvarkos pabėgę, palikę stovyklą ir \ngurguoles, išsislapstė artimiausiuose miškuose. Kry\nžiuočių riteriai, džiaugdamie\nsi nekruvina pergale, tuojau \npat be jokios tvarkos išsi\nsklaidė grobio ieškoti ir sto\nvyklos plėšti; jie puolė, ne\npasirūpinę saugumu, vytis paskutiniųjų priešo būrių \nir apskritai elgėsi, nelyginant bet koks pavojus būtų \npraėjęs. Kai prūsai ir žemaičiai, kurie pabėgę slapstė\nsi netoli stovyklos brūzgynuose, tykodami progos su\nrengti pasalas, iš žvalgų sužinojo, jog priešas, jausda\nmasis išvargęs po žygio ir saugus po pergalės, plėši\nkauja visiškai nesirūpindamas apsauga, tai, kariškai \nstaiga susirikiavę, iššoko iš miškų ir užpuolė grobio \nieškotojus, juos žudydami.

t-002vidutinis

Nusiaubę Kulmo kraštą, Sūduvos prūsai su žemaičiais prie Liubavos pasitraukė į miškus, o vėliau iš pasalų užpuolė grobio ieškančius kryžiuočius.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 130

Nusiaubę Kulmo kraš\ntą, Sūduvos prūsai kartu su žemaičiais, atėjusiais į pa\ngalbą, sustojo prie Liubavos, tačiau, kryžiuočiams vi\nsomis jėgomis ėmus juos pulti, neišdrįso atvirai pra\ndėti mūšio ir, be tvarkos pabėgę, palikę stovyklą ir \ngurguoles, išsislapstė artimiausiuose miškuose. Kry\nžiuočių riteriai, džiaugdamie\nsi nekruvina pergale, tuojau \npat be jokios tvarkos išsi\nsklaidė grobio ieškoti ir sto\nvyklos plėšti; jie puolė, ne\npasirūpinę saugumu, vytis paskutiniųjų priešo būrių \nir apskritai elgėsi, nelyginant bet koks pavojus būtų \npraėjęs. Kai prūsai ir žemaičiai, kurie pabėgę slapstė\nsi netoli stovyklos brūzgynuose, tykodami progos su\nrengti pasalas, iš žvalgų sužinojo, jog priešas, jausda\nmasis išvargęs po žygio ir saugus po pergalės, plėši\nkauja visiškai nesirūpindamas apsauga, tai, kariškai \nstaiga susirikiavę, iššoko iš miškų ir užpuolė grobio \nieškotojus, juos žudydami.