Santrauka
Kęstutis sušaukė Žemaičių žemę ir visą kariuomenę. Vytautas užstatė Žemaičių žemę vokiečiams.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
t-001 Kęstutis Lietuvos metraštyje apibūdinamas kaip Algirdo brolis, valdęs Trakus ir Žemaičių žemę.
| c-003 | |||||||||
t-002 Lietuvos metraštyje Kęstutis nujoja į Žemaičius prašyti pagalbos po to, kai Jogaila be jo žinios užima Trakus.
| c-004 | |||||||||
t-003 Kęstutis, sušaukęs savo Žemaičių žemę ir kariuomenę, traukė prie Neries, kur susijungė su Vytauto kariuomene.
| c-002 | |||||||||
t-004 Lietuvos metraštyje Vytautas, būdamas pas magistrą Marienburge, už tris šimtus tūkstančių auksinų užstato vokiečiams Žemaičių žemę.
| c-001 | |||||||||
t-005 Lietuvos metraštyje Kęstutis su žemaičiais ateina prie Trakų po to, kai Jogaila be Kęstučio žinios užima Trakus.
| c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Lietuvos metraštyje Vytautas, būdamas pas magistrą Marienburge, už tris šimtus tūkstančių auksinų užstato vokiečiams Žemaičių žemę.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Šventasis metropolitas Kiprijonas2 7 su arkivyskupais ir vyskupais, su archi mandritais, igumenais ir su visų rangų dvasininkais pa sitiko ją priešais Maskvos miestą su pagarba, su kry žiais ir priderančiai sujungė vedybų ryšiu didįjį kuni gaikštį Vasilijų Dimitrijevičių su didžiąja kunigaikštyte Sofija 2 S . fr buvo šaunios, didelės vestuvės, pagarbiai minėtos ilgą laikąS 9 . Bet mes grįžkime prie ankstesnio. Didysis kunigaikštis Vytautas, būdamas pas magist rą Vokietijoje3 0 , Marienburgo pilyje, sudarė sąjungą su vokiečiais — su livoniečiais ir su prūsais, sukėlė vi sus juos, už* tris šimtus tūkstančių auksinų užstatė jiems Žemaičių žemą3 1 , ir su visais tais minėtais vo kiečiais bei visomis jų vokiškomis bei savomis pajė gomis, ir su patrankomis, ir su daugeliu kitų įtaisymų patraukė tiesiai į Vilnių3 2 , užimti Vilniaus miesto ir Didžiosios Kunigaikštystės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|
Santrauka: Kęstutis, sušaukęs savo Žemaičių žemę ir kariuomenę, traukė prie Neries, kur susijungė su Vytauto kariuomene.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Didysis kunigaikštis Kęstutis, sušaukęs savo Žemai čių žemę ir visą kariuomenę, traukia prie Neries. O di dysis kunigaikštis Vytautas, sutelkęs kariuomenę iš sa vo tėvonijos l7 , eina iš Gardino pasitikti savo tėvo. Ir susijungia jiedu prie Neries, dvi mylios [aukščiau Kau no l8 [, ir ten su savo kariuomenėmis 1 8 persikelia ir žy giuoja Trakų link, apgula Trakus8 0 .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|
Santrauka: Kęstutis Lietuvos metraštyje apibūdinamas kaip Algirdo brolis, valdęs Trakus ir Žemaičių žemę.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Didžiajai kunigaikštienei Onai 1 5 mirus, didysis ku nigaikštis Algirdas vedė Tverės didžiojo kunigaikščio dukterį, kunigaikštytę Julijoną Oljevną ia, ir su ja tu rėjo šešis sūnus1 7 . Vyriausias—Jogaila Vladislovas1 8 ; antras — Skirgaila1 9 , trečias — Švitrigaila3 0 , ketvir tas— Kaributas2 1 , penktas — Dimitrijus2 2 , Koreco ku nigaikštis 2 3 , šeštas — kunigaikštis Vasilijus 2 4 . O didžiojo kunigaikščio Algirdo broliui Kęstučiui, kuris valdė Trakus ir Žemaičių žemę, buvo šeši sū nūs2 5 .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Mūsų tėvas grįžo iš karo žygio, o kunigaikštis Jo gaila be jo žinios užėmė ir Trakus. Ir mūsų tėvas ku nigaikštis Kęstutis nujojo tada į 2emaičius, norėdamas gauti pagalbos. Ir atėjo mūsų tėvas su žemaičiais prie Trakų, aš pats irgi buvau ten su savo tėvu kunigaikš čiu Kęstučiu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|