Santrauka

Lenki­ jai labai rūpėjo atgauti Pamario, Kulmijos ir Michalovos že­ mės, o lietuviams — Žemaitija, kurią ir taip faktiškai valdė. Bet Pamario, Kulmijos ir Michalovos sritys, į kurias Lenkija pretendavo, turėjo ir toliau pasilikti Ordinui, nes tai sutiko su senomis Vytauto pažiūromis, kuris ir šį kartą nenorėjo, kad įvyk­ tų visiškas Lenkijos susitaikinimas su Ordinu.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Lenkija siekė atgauti Michalovos žemes, o lietuviams rūpėjo faktiškai jų valdyta Žemaitija.c-001
t-002 Vytauto požiūriu Michalovos sritys turėjo likti Ordinui, nes jis nenorėjo visiško Lenkijos susitaikymo su Ordinu.c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lenkija siekė atgauti Michalovos žemes, o lietuviams rūpėjo faktiškai jų valdyta Žemaitija.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Bet to nesulaukė, nes abi tautos turėjo skirtingų reikalų. Lenki­ jai labai rūpėjo atgauti Pamario, Kulmijos ir Michalovos že­ mės, o lietuviams — Žemaitija, kurią ir taip faktiškai valdė. Tikslas, be abejo, lengvesnis ir todėl nereikalaująs didelių jė­ gų įtempimo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Vytauto požiūriu Michalovos sritys turėjo likti Ordinui, nes jis nenorėjo visiško Lenkijos susitaikymo su Ordinu.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tuo buvo panaikintas ir Breslavo sprendimas. Bet Pamario, Kulmijos ir Michalovos sritys, į kurias Lenkija pretendavo, turėjo ir toliau pasilikti Ordinui, nes tai sutiko su senomis Vytauto pažiūromis, kuris ir šį kartą nenorėjo, kad įvyk­ tų visiškas Lenkijos susitaikinimas su Ordinu. Jau karo me­ tu Vytautas, kaip jam buvo įprasta, pareiškė noro be laiko grįž­ ti namo, kai pamatė, kad Lietuva savo tikslą pasiekė, ir su­ pyko, kai derybų metu lenkai, ypač Zbign.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai