Tamplierių ordinas – istoriniame šaltinyje minimas religinis riterių ordinas. Jo įsteigimas siejamas su 1112 metais, popiežiaus Paskalio II ir imperatoriaus Henriko V laikais. Šaltinyje nurodoma, kad ordinas buvo panaikintas 1312 metais, popiežiaus Klemenso V sprendimu, Vieno suvažiavime arba sinode. Panaikinimas datuojamas kovo 22 arba 23 diena, o šaltinis pabrėžia, kad tai buvęs Apaštališkojo Sosto parengiamasis veiksmas, todėl sprendimas nelaikytas galutiniu. Pateikti duomenys neaprašo ordino veiklos vietos, vaidmens, politinės ar religinės reikšmės ir kitų išskirtinių bruožų, todėl platesnė, 100–160 žodžių santrauka remiantis vien šiais įrodymais negalima.
Šaltinio teigimu, Tamplierių ordinas buvo įsteigtas 1112 m. popiežiaus Paskalio II ir imperatoriaus Henriko V laikais.
Šaltinio teigimu, Tamplierių ordiną 1312 m. kovo 22 d. Vieno sinode pasmerkė popiežius Klemensas V; tai apibūdinta kaip apaštališkojo sosto parengiamasis veiksmas, o ne galutinis sprendimas.
Šaltinio teigimu, Tamplierių ordiną popiežius Klemensas V panaikino 1312 m. kovo 23 d. Vieno suvažiavime.
Šaltinyje Tamplierių ordinas apibūdinamas kaip neseniai Prancūzijoje likviduotas ordinas, kurio pavyzdžiu susikūrė ir egzistavo Teutonų ordinas.
Petro Dusburgiečio kronikos teiginys apie ordino įsteigimą; 1112 m.
Petro Dusburgiečio kronikos autoriaus pateiktas vertinimas; imperatoriaus Henriko VII laikai.
Petro Dusburgiečio kronikos teiginys; imperatoriaus Henriko VII laikai, Klemenso V pontifikato 7-ieji metai.
Petro Dusburgiečio kronikos autoriaus pateiktas istorinis apibūdinimas; pasakojama apie 1324 m. įvykius.
1307 m. Prancūzijoje prasidėjo tamplierių, po Jeruzalės karalystės žlugimo (1291 m.) įsikūrusių šioje žemėje, procesas. Gindamas popiežiaus ir karaliaus interesus, 1310 m. vyskupų sinodas pasmerkė 54 tamplierius sudeginti. Apkaltintas erezija Tamplierių ordinas galutinai likviduotas 1312 m., o jo didysis magistras sudegintas ant laužo Paryžiuje 1314 m.69 Tokiomis aplinkybėmis ir Kryžiuočių ordinui nebepakako tradicinės kovos prieš pagonis argumentacijos.
Švento Jono ligoninės ordinas — 1104 viešpaties metais popiežiaus Urbono II laikais. Tamplierių ordinas — 1112 viešpaties metais popiežiaus Paskalio II laikais; jį panaikino popiežius Klemensas V Vieno suvažiavime 1312 viešpaties metais kovo 23 dieną savo pontifikato 7-ais metais, imperatoriaus Henriko VII laikais, tiesa, šitai nebuvo galutinis sprendimas, bet apaštališkojo sosto parengiamasis veiksmas. Teutonų namų ordinas — 1190 viešpaties metais popiežiaus Celestino III ir imperatoriaus Henriko VI laikais (Dusb.
Švento Jono ligoninės ordinas — 1104 viešpaties metais popiežiaus Urbono II laikais. Tamplierių ordinas — 1112 viešpaties metais popiežiaus Paskalio II laikais; jį panaikino popiežius Klemensas V Vieno suvažiavime 1312 viešpaties metais kovo 23 dieną savo pontifikato 7-ais metais, imperatoriaus Henriko VII laikais, tiesa, šitai nebuvo galutinis sprendimas, bet apaštališkojo sosto parengiamasis veiksmas. Teutonų namų ordinas — 1190 viešpaties metais popiežiaus Celestino III ir imperatoriaus Henriko VI laikais (Dusb.
Apie tamplierių ordino panaikinimą 1312 viešpaties metais, kovo 22 dieną, imperatoriaus Henriko VII laikais, Klemensas V, popiežius, Vieno sinode pasmerkė — nors šitai nebuvo galutinis sprendimas, bet apaštališkojo sosto parengiamasis veiksmas — tamplierių ordiną, įsteigtą 1112 viešpaties metais, popiežiaus Paskalio II bei imperatoriaus Henriko V laikais (Mart. p. 445; Ptol. p. 1236).
Kita vertus, Ordino priešų veikla, kryžiuočiams keliami kaltinimai turėję tam tikrų padarinių. 1324 m. popiežius Jonas XXII pagrasęs ekskomunikuoti Ordiną68. Neseniai Prancūzijoje buvęs likviduotas Tamplierių ordinas, kurio pavyzdžiu susikūrė ir egzistavo Teutonų ordinas.
Narbutas teigia, kad devyni Prancūzijos riteriai, vadovaujami Hugo iš Pajeno ir Gotfrido iš Sant Omero, įkūrė Tamplierių ordiną.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Tais pačiais metais devynetas narsių Prancūzijos riterių įkūrė kitą ordiną, kuriam vadovavo Hugo iš Pajeno ir Gotfridas iš Sant Omero. Jo nuostatų pagrindinis principas buvo tas, kad, priešingai Joanitų ordinui, ne riteriai buvo pavaldūs vienuoliams, bet vienuoliai — riteriams. Tad trijų ordino brolių duodamų įžadų, atrodo, buvo negana vykdyti karių, atsidavusių Dievo karsto gynėjų, priedermes. Todėl naujieji riteriai dar pridėjo ketvirtąjį įžadą — globoti ir ginti piligrimus, negailint nei savo kraujo, nei gyvybės aukotis nuolatiniuose karuose besigrumiant už Šventąją žemę
Fratres Militiae Christi turėjo vadovautis tamplierių regula.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Galop vyskupas, remdamasis Popiežiaus leidimu, įsteigė riterių ordiną, vadintą Fratres Militiae Christi, kuris turėjo vadovautis tamplierių regula ir priimti kalavijo ir kryžiaus ženklą, nešiojamą ant balto apsiausto.