Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Atvykęs ir vainikavęsis Krokuvoje, jis savo pažadų nepaisė, vedybas su Ona vis atidėliojo ir svajojo valdyti taip, kaip buvo valdoma Prancūzija, t.
senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katali-\nkiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Is-\npanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Pran-\ncūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų \ndvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Pe-\nteris Paulius Rubensas). \nProtestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Eu-\nropa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Euro-\npos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
konstitucija. \nTaigi, LLV Konstitucija buvo antroji pasaulyje ir pirmoji Europoje, keliais \nmėnesiais aplenkusi Prancūzijos konstituciją.\nPasauliui, net kai kuriems lietuviams ligi šiol ši konstitucija yra tik \nLenkijos konstitucija, nors Lietuvos atstovai 1791 m.
Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susi skaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmin gesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rug pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
popiežius Jonas XXII pagrasęs ekskomunikuoti Ordiną68. Neseniai\nPrancūzijoje buvęs likviduotas Tamplierių ordinas, kurio pavyzdžiu susikūrė ir egzistavo\nTeutonų ordinas.\n 1307 m.
LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku iš-\nrinktas kadrinis kariškis Jonas Žemaitis-Vytautas (1929 m. baigė Kauno \nkaro mokyklą, gavo leitenanto laipsnį, kurį laiką tarnavo 2-ajame artile-\nrijos pulke, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje), \njam suteiktas aukščiausias – partizanų generolo laipsnis.
Ji siekė išlaikyti Lietuvos vals-\ntybės tarptautinį pripažinimą tose šalyse, kurios nepripažino Lietuvos prie-\nvartinio įjungimo į SSRS sudėtį: JAV, Kanadoje, Brazilijoje (iki 1967 m.), \nKolumbijoje, Urugvajuje (iki 1977 m.), Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, \nŠveicarijoje, Vatikane.
