Santrauka
Vytauto ir Mazovijos kunigaikščių iš vienos pusės ir kryžiuočių magist ro Pauliaus Rusdorfo ir jo Ordino iš kitos pusės. Prūsi jos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad Vytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos liga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pa ti didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo. 1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašy tas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojančios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Vytauto ir Mazovijos kunigaikščių iš vienos pusės ir kryžiuočių magist ro Pauliaus Rusdorfo ir jo Ordino iš kitos pusės. | c-001 | |
| t-002 Prūsi jos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad Vytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos liga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pa ti didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo. | c-002 | |
| t-003 1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašy tas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojančios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 ## Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vytauto ir Mazovijos kunigaikščių iš vienos pusės ir kryžiuočių magist ro Pauliaus Rusdorfo ir jo Ordino iš kitos pusės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Foe- [Amžinosios vienybės ir santarvės dus perpetuae pacis unionis et concor- taikos sutartis tarp Lenkijos karaliaus dine inter Vladislaum Regem Poloniae Vladislovo ir Lietuvos kunigaikščio 151
Puslapis 168
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Lietuvos valstybėje tik vienas [Vilnius], kol kas valdomas pa gal vokiečių teisės normas, regis, po Didžiojo Naugardo la biausiai prekybinis miestas, jau turėjo nustatytą vietą krašto reprezentacijose, ir nuo tų laikų sostinės miestiečių luomui priklausė narystė suvažiavimuose, arba Lietuvos seimuose78. Vytauto ir Mazovijos kunigaikščių iš vienos pusės ir kryžiuočių magist ro Pauliaus Rusdorfo ir jo Ordino iš kitos pusės. Duota kariuomenės sto vykloje prie Osos upės, netoli Mel no ežero, tarp Radzino ir Rogoznos pilių, Šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Prūsi jos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad Vytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos liga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pa ti didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
A liteho 236
Puslapis 253
III KNYGA galiau Aleksandro laikais Vilnius pirmą kartą pažino gydy toją ir vaistinę, nors nuolat veikianti vaistinė, kaip pamatysi me vėliau, buvo įsteigta tik Žygimanto Senojo laikais. Prūsi jos istorija mums išsaugojo įdomią žinią apie tai, kad Vytautas 1426 metais, susirūpinęs savo žmonos Julijonos liga, kreipėsi į didįjį magistrą prašydamas gydytojo53, o pa ti didžioji kunigaikštienė Julijona gavo iš didžiojo magistro Pauliaus Rusdorfo jai dovanų atsiųstus gydomuosius gėrimus54. serebra do mina/ pryszlo 20 tysiacz hry- wien i 6 sot hrywien i 50 i osm hryzvien i dwa skotcy [Vilniuje, birželio 9-ta diena, 2 indiktas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašy tas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojančios didžiajam magistrui Pauliui fon 237 Puslapis 254 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
54 Index Cod. Hist. Dipl. Livoniae, T. I, N. 1208, kur nurodytas Slaptajame archyve esantis vokiečių kalba rašy tas didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto žmonos Julijonos, dėkojan- čios didžiajam magistrui Pauliui fon 237
Puslapis 254
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Nebūta gydytojų Lietuvos kunigaikščių rūmuose ir vėles niais laikais. Tik kai Aleksandrą kelerius metus nuolat ka mavo skausminga liga, iš Krokuvos atvyko anuometinį gy dymo meną išmanantys: vienas - pagal profesiją fizikas, arba rūmų daktaras, Motiejus iš Blonios, Gniezno kanauninkas; antras, pagarsėjęs alchemijos išmanymu bei sėkmingu gy dymu, - Aleksandras Balinskis. Nors jų ginčai dėl karaliaus gydymo būdo, kaip žinome ne vieną atvejį, pasibaigė ligo nio mirtimi, vis dėlto didžioji karališkosios vaistinės, alche miko pargabentos iš Krokuvos, dalis liko Vilniuje ir vėliau tapo nuolatinės miesto vaistinės pradžia. Nors Lietuvos sostinė ir gavo naudos susijusios su preky ba bei saugumu, bet akivaizdaus pagerėjimo valdant miestą nebuvo matyti. Stigo tvirtos municipalinių laisvių ir nuosta tų apsaugos nuo valdininkų ir šlėktų piktnaudžiavimo. Sil pno charakterio karalius negalėjo veiksmingai pasipriešinti turčių vyravimui ir duoti daugiau laisvės miestiečių luomui. Po Aleksandro atėjusiems Lietuvos valdovams teko kuo rim čiausiai pasistengti, kad Lietuvos miestiečių luomui būtų garantuotas geresnis gyvenimas ir kad suklestėtų šios šalies miestai, išaugtų prekyba ir visos tautos gerovė. Rusdorfui už jai atsiųstus gėrimus, laiškas, datuotas Memitze (neįmano ma sužinoti, kokia tai vieta), ties Vil niumi, 1426 m. liepos 8-ą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |