vieta

Rusia

8 teiginiai10 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Jogailos reformų pradžioje prekyba su Rusia ir Prūsija buvo seniai nutrūkusi. 1430 m. į Vytauto karūnavimo iškilmes Trakuose ir Vilniuje atvyko Tverės, Riazanės kunigaikščiai ir daugelis kitų iš Rusios. Algirdo ekspedicijos į Rusią iš lietuvių reikalavo mažiau jėgų negu kruvini mūšiai su Ordinu.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-002aukstas

1430 m. į Vytauto karūnavimo iškilmes Trakuose ir Vilniuje atvyko Tverės, Riazanės kunigaikščiai ir daugelis kitų iš Rusios.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84. Pa­\ngaliau pakviestas atvyksta Jogaila, lydimas gausaus Len-\nkaralių Zigmantą nuo ketinimo ka­\nrūnuoti Vytautą, ir Nr.
t-003aukstas

Algirdo ekspedicijos į Rusią iš lietuvių reikalavo mažiau jėgų negu kruvini mūšiai su Ordinu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pranciškaus vienuolius, kunigus, į Vilnių tas pats Petras Goštautas atkvietė, dar prieš 80 metų iki Jogailos viešpatavimo; o vienas medis, liepa, priešais seno­ sios bažnyčios duris, kurią pats Goš­ tautas savo rankomis buvo pasodinęs, kaip 1621 metais rašė maldingasis kunigas Petras Korkonas, Antakalnio 29 ## Puslapis 46 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS Didelė ir galinga buvo Algirdo viešpatija: šalys, jo valdžioje buvusios, driekėsi nuo Brastos iki Možaisko į ry­ tus ir nuo Baltijos krantų iki Juodosios jūros į pietus. Vis dėlto ne tokios jėgų įtampos iš lietuvių reikalavo šio karžygio ekspedicijos į Rusią, kokie būdavo kruvini mūšiai su Ordi­ nu. Ir todėl, nepaisant viso Algirdo veiklumo, Lietuvos sos­ tinė keletą kartų, jam gyvam esant, buvo žiauriai nunioko­ ta.
t-001vidutinis

Jogailos reformų pradžioje prekyba su Rusia ir Prūsija buvo seniai nutrūkusi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

-- • — 115 ## Puslapis 132 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS toks karinis valdymas, ir dažni kryžiuočių antpuoliai bei miesto apgultys, žinia, anaiptol nepadėjo įtvirtinti naujų Magdeburgo teisių tarp miestiečių. Prekyba su Rusia ir Prū­ sija seniai nutrūkusi, nuolatinis priešo pavojus Lietuvos sos­ tinę vertė pakaitomis čia karine stovykla, čia mūšio lauku. Reikia pripažinti, jog ta didelė reforma, kurios ėmėsi Vla­ dislovas Jogaila, iš pradžių Lietuvai ir jos sostinei daug kai­ navo, tačiau tai buvo būtinas barbariško būvio, ligi tol tvy­ rojusio tame krašte, pergalėjimas, kam iš visų jėgų priešinosi Kryžiuočių ordinas, aiškiai numatydamas savo nuopuolį, jei Lietuva ir Lenkija ateityje sustiprėtų.
t-004vidutinis

Narbutas pasakoja, kad Frotono III sūnus Fridleifas buvo auklėtas Rusioje pas motinos giminaičius ir jų padedamas susigrąžino Danijos sostą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Visi Šie įvykiai siejami su III amžiumi.\n235\nFrotono III sūnus Fridleifas buvo auklėjamas Rusioje,\npas motinos, karalaitės Chunigardijos, gimines; vieno iš\ngiminaičių — rusnėnų karaliuko — padedamas, jis susi­\ngrąžino iš jo tėvo atimtą Danijos sostą1.\n236\nSklinda garsūs senoviniai skandinavų padavimai apie\ndidvyrį Starkaterą, kuris buvo Sterverko sūnus ir vyres­\nniojo Starkatero anūkas, ypatingos jėgos, narsumo ir ka­\nringumo žmogus.
t-005vidutinis

Narbutas rašo, kad Frotono pasiųstas riteris ir slavų kunigaikštis Vinas pirmiausia nuvyko į Rusią, o iš jos žygiavo į maištaujančius kraštus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Karalius Frotonas, valdęs, pasak Torfėjo skaičiavimų, maž­ daug IV amžiaus viduryje, sužinojo, kad lietuvių genties tautos, gyvenančios rytinėse Baltijos jūros pakrantėse; rusai, kuršiai, žemgaliai, .sembai, arba samlandiečiai, ir jų tolesni kaimynai sumanė atsisakyti priklausomybės Da­ nijos karalystei. Jis išsiuntė riterį drauge su slavų kuni­ gaikščiu Vinu, įpareigojęs grąžinti tuose kraštuose jo valdžią. Jie pirmiausia nuvyko į Rusią, o iš ten žygiavo į maištaujančius kraštus. Visur laukė puikios pergalės; kraštai arba pasiduodavo gera valia, arba būdavo paver­ giami ginklu2.
t-006vidutinis

Todėl, būdamas ramus dėl vidaus reikalų, Kukovaitis galėjo siųsti didesnę pagalbą Skirmantui į Rusią.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Grėsminga tebuvo šiaurė, tačiau\ntos pusės saugumą laidavo tai, kad vokiečiai ir latviai,\nįsivėlę Livonijoje į vidaus karą, neturėjo laiko niokoti\nLietuvos. Todėl, būdamas ramus dėl vidaus reikalų,\nKukovaitis galėjo siųsti didesnę pagalbą Skirmantui į\nRusią. Karą prieš Skirmantą susimanė rengti Balakla-\njus, naujas Užvolgio skitų kunigaikštis, galimas daib-\ntas, norėdamas išdildyti pri-\nS k irm a n ta s su m u ša\nsiminimus apie pralaimėjimą,\nsk itu s\npatirtą prieš keletą metų;\nteisėtos priežasties, jis išleido pasiuntinius, turėjusius\npareikalauti iš Rusios duoklės.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 10 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Rusia priklausė:

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas