Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
9 teiginiai9 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
O. Halecki minimas kaip istorikas ir autorius; šiame tome gausiai cituojami jo darbai apie Jogailaičių uniją, Krėvos aktą, Vytautą ir platesnę Lietuvos bei Lenkijos istoriją.
Patikrinti teiginiai
O. Halecki 1919–1920 m. Krokuvoje išleido dviejų tomų veikalą „Dzieje Unii Jagiellońskiej“.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Halecki, O. : _Dzieje unii jagiellońskiej_ , I-II, Kraków\n1919, 1920.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
HaU = Halecki, O. : Dzieje Unii Jagiellońskiej, t. 1-2, Krokuva\n1919-1920.
O. Haleckio 1958 m. darbe „From Florence to Brest“ išsamiai įvertintas Vytauto vaidmuo.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
**\n(^61) **O. Halecki :** **_From Florence to Brest_** **, Sacrum Poloniae Millennium,\nV, 1958, 25-37 p. (išsamiai įvertintas Vytauto vaidmuo).**\n(^62) **A.
O. Halecki manė, kad Hohencolerno kandidatūra Lenkijoje Vytautui buvo neparanki.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Galingam Vytautui, kaip mano Ha\nleckis, Hohencolerno kandidatūra Lenkijoj buvo neparanki, ne\nžiūrint ir to pavojaus, kuris turėjo iš ten kilti Liuksemburgiečiui.\nTaip galvoja Haleckis.
O. Halecki teigė, kad lenkai kantriai laukė Kamienieco Podolijos, nes ji buvo atiduota tik iki Vytauto gyvos galvos.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Len\nkai žinojo, kaip sako Haleckis, kad Kamienieco Padolija, atiduo\nta iki Vytauto gyvos galvos, todėl ir taip kantriai laukta^2 ). Len\nkų „kantrybė“ visiškai aiški: jie gerai suprato, kad prieš vėją\nnepapūs, ir nedrįso Vytautui pasipriešinti, nes jis buvo per galin\ngas.
O. Halecki gausiais raštais paliko pėdsaką Lietuvos istorijos tyrimuose ir emigracijoje skyrė dėmesio Lietuvai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Gana plačius pėdsakus Lietuvos istorijos srityje savo gausiais\nraštais yra palikęs O. Haleckis, kuris ir emigracijoje vis daug\ndėmesio skyrė Lietuvai, nors į ją vis žvelgė savu lenkiškuoju po\nžiūriu. Tai jaučiama labiausiai veikale apie uniją (HaU).
O. Halecki manė, kad Vytauto ketinimas atiduoti Palangą kryžiuočiams būtų atkirtęs Lietuvą nuo jūros.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Šis\nužsimojimas, kaip mano Haleckis, pavojingas buvo dviem at\nžvilgiais: Lietuva, kuriai Vytautas neseniai troško atgauti Klai\npėdą, būtų buvus visiškai atkirsta nuo jūros ir būtų buvęs suteik\ntas kryžiuočiams taip seniai trokštamas galimumas susijungti\nsu Livonijos Ordinu. Jogailos ir lenkų pažiūros buvo tokios,\nkad Vytautas neturi teisės atiduoti kam nors Lietuvos dalies.
Vaidmenys: author · person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 6 | 6 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 3 | 3 |