O. Halecki minimas kaip istorikas ir autorius; šiame tome gausiai cituojami jo darbai apie Jogailaičių uniją, Krėvos aktą, Vytautą ir platesnę Lietuvos bei Lenkijos istoriją.
**\n(^61) **O. Halecki :** **_From Florence to Brest_** **, Sacrum Poloniae Millennium,\nV, 1958, 25-37 p. (išsamiai įvertintas Vytauto vaidmuo).**\n(^62) **A.
Galingam Vytautui, kaip mano Ha\nleckis, Hohencolerno kandidatūra Lenkijoj buvo neparanki, ne\nžiūrint ir to pavojaus, kuris turėjo iš ten kilti Liuksemburgiečiui.\nTaip galvoja Haleckis.
Len\nkai žinojo, kaip sako Haleckis, kad Kamienieco Padolija, atiduo\nta iki Vytauto gyvos galvos, todėl ir taip kantriai laukta^2 ). Len\nkų „kantrybė“ visiškai aiški: jie gerai suprato, kad prieš vėją\nnepapūs, ir nedrįso Vytautui pasipriešinti, nes jis buvo per galin\ngas.
Gana plačius pėdsakus Lietuvos istorijos srityje savo gausiais\nraštais yra palikęs O. Haleckis, kuris ir emigracijoje vis daug\ndėmesio skyrė Lietuvai, nors į ją vis žvelgė savu lenkiškuoju po\nžiūriu. Tai jaučiama labiausiai veikale apie uniją (HaU).
Šis\nužsimojimas, kaip mano Haleckis, pavojingas buvo dviem at\nžvilgiais: Lietuva, kuriai Vytautas neseniai troško atgauti Klai\npėdą, būtų buvus visiškai atkirsta nuo jūros ir būtų buvęs suteik\ntas kryžiuočiams taip seniai trokštamas galimumas susijungti\nsu Livonijos Ordinu. Jogailos ir lenkų pažiūros buvo tokios,\nkad Vytautas neturi teisės atiduoti kam nors Lietuvos dalies.