Ypač jo įtaka buvo susilpnėjusi Pskovo ir Naugardo respublikose, kurios daugiau šliejosi prie Livonijos Ordino ir Maskvos, t. Taigi Maskvos kunigaikštija buvo apsupta žemių, tuo ar kitu būdu pripažinusių Vytauto autoritetą. Maskvos kunigaikštija, kurioje viešpatavo nuo 1425 metų Vytauto globojamas jo anūkas, dukters Sofijos sūnus Vosylius, atsparumo nerodė.
Taigi Maskvos kunigaikštija buvo apsupta žemių, tuo ar kitu būdu pripažinusių Vytauto autoritetą. Ji pati vadina Vytautą savo globėju ir turėjo krašte ramybę, o kai Vytautas mi rė, Maskvos kunigaikštijoje kilo ilgi sumaiščiai dėl sosto. Taip išsiplėtusi Lietuvos valstybė siekė šiaurės ir pietų ma rias — Baltijos ir Juodąsias — plačiausioje Europos kontinento (^1) ) C, ep.
Al girdo užkariautųjų Rusijos kraštų plotą Vytautas buvo jau per žengęs prieš Žalgirio mūšį, bet tolimesnį jo įsigalėjimą sutrukdė ilga nesantaika su Vok. Ordinu ir kultūros darbas pačioje Lie tuvoje. Ypač jo įtaka buvo susilpnėjusi Pskovo ir Naugardo respublikose, kurios daugiau šliejosi prie Livonijos Ordino ir Maskvos, t. y. dviejų galybių, labiausiai priešingų Vytauto įsi galėjimui Rytuose.
Vytautas padėti neatsisakė, nes gerai suprato, kad, turėdamas chaną sa vo protežė, laimės nepaprastai daug ne tik santykiuose su pa čiais totoriais, bet ir su visa Rusija. Rusų kronikos aiškina, kad su Tochtamyšu jis sutaręs šitaip: „Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikš tijoje ir valdysiu visą Rusiją^2 ). Galima manyti, kad tokio samprotavimo priskyrimas būtų anachronizmas, bet esmėje jis yra teisingas.
Taip pat Tveriaus kunigaikštis, turėjęs savo že mes Maskvos kairėje, su Vytautu buvo užmezgęs taikius santy kius (1427). Taigi Maskvos kunigaikštija buvo apsupta žemių, tuo ar kitu būdu pripažinusių Vytauto autoritetą. Ji pati vadina Vytautą savo globėju ir turėjo krašte ramybę, o kai Vytautas mi rė, Maskvos kunigaikštijoje kilo ilgi sumaiščiai dėl sosto.
Kad ir po didelių pastangų, bet į gyvenimo galą jam pasisekė paimti savo įtakon ir Pskovą su išdidžiuoju Nau gardu^3 ), nes Didž. Maskvos kunigaikštija, kurioje viešpatavo nuo 1425 metų Vytauto globojamas jo anūkas, dukters Sofijos sūnus Vosylius, atsparumo nerodė. Vytauto autoritetą rytuose liudija jo juokdario, Ordino agento Hennės, pranešimas apie triumfatorišką Vytauto kelionę — ekspediciją savo valstybės rytiniu pakraščiu 1427 met.
Rusų kronikos aiškina, kad su Tochtamyšu jis sutaręs šitaip: „Aš tave pasodinsiu saaro Kotlogo vietoj, o pats tada atsisėsiu Didžioj Maskvos kunigaikš tijoje ir valdysiu visą Rusiją^2 ). Galima manyti, kad tokio samprotavimo priskyrimas būtų anachronizmas, bet esmėje jis yra teisingas. Kaip visur, taip ir čia Vytautas veikė labai energingai ir drą siai, bet pirmos pastangos pasibaigė Vorsklos katastrofa, kur žuvo visa jo armija, o jo valstybę užplūdę totoriai pasiekė net Kijevą^3 ).