Santrauka
Dusburgietis teigia, kad perlbachas, be to, nurodė, kad Dusburgietis, rašydamas apie Ordino teises, panaudojęs ir imperatoriaus Fridricho II 1226 m. aukso bulę, o Konrado ir Ordino sutartis nušvietęs pagal Ordino 1230 m. Dusburgietis teigia, kad kai venedai buvo smarkiai sutramdyti po maišto, sukelto prieš imperiją, jie paaukojo imperatoriui Fridrichui II ypatingą dovaną — didelę dalį šventojo kryžiaus, kurią imperatorius perleido šiam magistrui, pasiuntusiam ją savo ruožtu į Prūsijos kraštą, į. Dusburgietis teigia, kad kartą, kai popiežius Honorijus III ir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu patikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė, tvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Imperatorius Fridrichas II iš venedų gautą didelę šventojo kryžiaus dalį perleido magistrui Hermanui, kuris ją pasiuntė į Elbingo pilį. |
| t-002 M. Perlbachas nurodė, kad Dusburgietis, rašydamas apie Ordino teises, panaudojo imperatoriaus Fridricho II 1226 m. aukso bulę. |
| t-003 1268 m. Sicilijos karalius Karolis paėmė į nelaisvę ir nugalabijo Konradiną, buvusio imperatoriaus Fridricho II anūką. |
| t-004 Popiežius Honorijus III ir imperatorius Fridrichas II slaptų nesutarimų sprendimą patikėjo broliui Hermanui. |
| t-005 Fridricho II sūnus Konradas 1251 m. užpuolė Apulijos karalystę ir Neapolį, sugriovė Neapolio sienas ir kitais metais mirė nunuodytas. |
| t-006 Imperatorius Fridrichas II patarė magistrui Hermanui priimti Lenkijos kunigaikščio kvietimą dėl keblaus reikalo. |
| t-007 Fridrichas II turėjo nesantuokinį sūnų Manfredą, iš kurio 1265 m. Sicilijos karalius Karolis atėmė sostą ir gyvybę. |