Fridrichas II

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Neapolio miesto sugriovimą ir Konrado, imperatoriaus Fridricho II sūnaus,\n mirtį\n\n 1251 viešpaties metais Konradas, imperatoriaus Fridricho II sūnus, gimęs iš Jeruzalės\nkaraliaus dukters, užpuolė Apulijos karalystę ir Neapolį. Sienas sugriovė ligi pamatų, bet\nkitais metais pasimirė nunuodytas (Mart. p. 404).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai venedai buvo smarkiai sutramdyti po maišto, sukelto\nprieš imperiją, jie paaukojo imperatoriui Fridrichui II ypatingą dovaną — didelę dalį\nšventojo kryžiaus, kurią imperatorius perleido šiam magistrui, pasiuntusiam ją savo\nruožtu į Prūsijos kraštą, į Elbingo pilį, kur po šiai dienai ji krikščionių didžiai gerbiama dėl\ndažnų stebuklų, kuriuos viešpats padaro per tą kryžių.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

M. Perlbachas, be to, nurodė, kad Dusburgietis, rašydamas apie Ordino teises,\npanaudojęs ir imperatoriaus Fridricho II 1226 m. aukso bulę, o Konrado ir Ordino sutartis\nnušvietęs pagal Ordino 1230 m.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie Konradino, imperatoriaus Fridricho II anūko, žūtį\n\n 1268 viešpaties metais anksčiau minėtasis Karolis, Sicilijos karalius, paėmė į nelaisvę\nir nugalabijo Konradiną, buvusio imperatoriaus Fridricho II anūką, su daugybe Vokietijos\nkilmingųjų (Mart. p. 409; Ptol. 22, 34—38).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kartą, kai popiežius Honorijus III\nir imperatorius Fridrichas II surado dingstį kažkokiems slaptiems nesutarimams, juodu\npatikėjo šį reikalą išspręsti tam pačiam broliui Hermanui, kuris, šitai išgirdęs, atsisakė,\ntvirtindamas, kad jam nieku būdu nedera spręsti šio pasaulio valdovų bylos, kadangi pats\nesąs paprastų paprasčiausias žmogus, neturįs nei kilnaus vardo, nei garbios vietos.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Todėl kunigaikštis pasiuntė pas\nminėtąjį brolį magistrą Hermaną laiškus per įgaliotus pasiuntinius, kurie papasakojo ir\njam, ir jo broliams, dėl kurių priežasčių leidosi į kelią; tada magistras, pasitaręs visais\nklausimais su broliais ir apsvarstęs su jais šį keblų reikalą, davėsi galop kunigaikščio\nįkalbamas, patartas popiežiaus, imperatoriaus Fridricho II ir Vokietijos kunigaikščių,\nkurie pasižadėjo, esant reikalui, jam padėti patarimais bei suteikti pagalbą. Taigi pas\nLenkijos kunigaikštį magistras pasiuntė brolį Konradą iš Landsbergo ir dar vieną savo\nOrdino brolį pasidairyti Kulmo žemėje ir pažiūrėti, ar pasiuntiniai iš tikrųjų atvykę jo noru.