Dovydiškių sutartis buvo slapta Jogailos ir kryžiuočių sutartis, surašyta medžioklės metu Dovydiškėse, turbūt arti Gardino, 1380 m. gegužės 31 d. 1930 m. veikale papildomai pabrėžiama, kad Jogaila į tariamą medžioklę atvyko su Vaidotu, Algimanto sūnum Jonu ir Vytautu, o Vytauto dalyvavimas buvo panaudotas Kęstučio įtarimams nuslopinti.
Savo sunkią padėtį Jogaila stengėsi lengvinti trimis naujomis sutartimis. Tęsdamas tėvo prieš Maskvą nukreiptą politiką, jis su darė sąjungą su chanu Mamajumi ir su Riazanės kunigaikščiu Olegu Jonaičiu. Svarbesnė buvo jo nauja taikos sutartis su kry žiuočiais — per 8 mėnesius iš eilės jau trečias dokumentas. Jis buvo surašytas slapta, medžioklės metu Dovydiškėse, tur būt, arti Gardino (1380.V.31).
Bet tais pačiais (1380) metais Jogaila padarė naują sutartį su visu ordinu. Ji buvo padaryta slaptai, be Kęstučio ži- nios. Kad šis nieko nesuprastų, ji buvo pasirašyta tyčia tam reikalui suruoštoje medžioklėje; nuo pasirašymo vietos ji va- dinama Dovydiškių sutartimi.
tas ir dalyvavo medžioklėje, bet šitos slaptos sutarties suda\nrymo nepajuto. Jo dalyvavimu, be abejo, Jogaila norėjo prisi\ndengti nuo visų Kęstučio įtarimų.
Dovydiškių sutartis palieka svarbių neatsakytų klausimų. Jeigu Vytautas žinojo, kas buvo dokumente surašyta, tad ir jis drauge su pusbroliu senelį Kęstutį apgaudinėjo. Sutartyje, pvz., yra punk tas, jog per klaidą Jogailos žemėse paimti belaisviai turi būti grą žinami, bet tai atliekama tokiu būdu, lyg jie butų išperkami. Su tartis neturėjo skaitytis sulaužyta, jei, ordinui užpuolus Kęstučio žemes, Jogaila atvyktų su kariuomene. Tik jis turi nestoti į kau tynes. Šituo slaptu dokumentu Lietuvoje tarp kunigaikščių buvo
Veikliojo magistro Kniprodės išvystytoji sutarčių politika su pagonimis, su kuriais kryžiuočiai dešimtmečiais tik kardo smūgiais tebuvo kalbėjęsi, žadėjo pasisekimų, juo labiau, kad Dovydiškių sutartimi pagoniškosios Kęstučio žemės buvo išskirtos ir toliau paliktos naikinimams.