Santrauka
Po 1377 m. Vilniaus apgulties septyni šimtai lietuvių raitelių ties Rudamina susirėmė su vokiečiais. Šis mūšis ir Vilniaus pilių atsilaikymas paskatino derybas su Algirdu ir Kęstučiu, o taikos sutartimi kryžiuočiai įsipareigojo neliesti nuo ugnies nenukentėjusios Vilniaus dalies.
Laikotarpis ir datos
- laikotarpis: 1377 m.
- datos:
- 1377 m.
- periodas: viduramziai
- amziai: XIV
- date_start: 1377
- date_end: 1377
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Po mūšio ir Vilniaus pilių atsilaikymo sudaryta taikos sutartis įpareigojo kryžiuočius neliesti nuo ugnies nenukentėjusios Vilniaus dalies. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Taikos sutartis ir vokiečių riterių priėmimas pilyse.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Susirėmė su jais vokiečiai ties Rudamina, pusantros mylios atstumu nuo miesto; ir šis mūšis, ir Vilniaus pilių atsilaikymas, pastūmėjo kryžiuočius leistis į derybas su Algirdu ir Kęstučiu, kurie pirmieji pa reiškė tokį norą25. Galop buvo sudaryta taikos sutartis, ku ria kryžiuočiai įsipareigojo palikti neliestą Vilniaus dalį, dar nenukentėjusią nuo ugnies; į Vilniaus ir Trakų pilis buvo pakviestas maršalas, arkikomtūras ir daugelis aukštesniųjų vokiečių riterių. Ten puikiai pavaišinti, dosniai apdovanoti, pagaliau paliko miestą ir šalį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |