Santrauka
Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. |
| t-002 Vingrių šaltinis slėnyje įtekėjo į Viliją prie Totorių vartų. |
| t-003 Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras Lukiškėse prie Vilijos nuo 1556 metų tapo reformacijos šalininkų prieglobsčiu ir mokykla. |
| t-004 1547 m. Paleckio liejyklai skirtas sklypas buvo prie Vilniaus miesto, už Vilijos upės. |
| t-005 Dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos buvo išsidėsčiusios palei Viliją tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos. |
| t-006 Vilniaus pirklių laivams, vadintiems vytinėmis, buvo leista laisvai plaukioti Vilijos upe. |
| t-007 Aleksandras garantavo Vilniaus miestiečių laivams laisvą laivybą Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal. |
| t-008 Vingrių upokšnis šalia Vilnios įtekėjo į Viliją. |
| t-009 Žygimantas Senasis suteikė Ulrikui Hozijui teisę pastatyti tiltą per Viliją vietoje nepatogios perkėlos. |
| t-010 Balińskis Vilniaus vardą siejo su Vilnia, o ne Vilija, ir iš to sprendė, kad pirmykštė gyvenvietė buvo prie Vilnios. |
| t-011 Gedimino pastatydinta mūro tvirtovė stovėjo prie Vilnelės žiočių į Viliją. |