vieta

Vilija

11 teiginiai11 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­ dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal­ nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin­ ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001aukstas

Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš­ teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš­ lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
t-002vidutinis

Vingrių šaltinis slėnyje įtekėjo į Viliją prie Totorių vartų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pirmiausia jų, \nregis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi \nnamus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms \nšeimoms. Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė­\nnyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas.\nTačiau tas kelias Lietuvos sostinės patirtas sėkmes (1398 m.
t-003vidutinis

Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras Lukiškėse prie Vilijos nuo 1556 metų tapo reformacijos šalininkų prieglobsčiu ir mokykla.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni­ kuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika­ lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga­ nytoją, kad pakankamai veiktų pa­ gal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad viso­ se viešose pamaldose įsakytų mels­ tis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis". 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi­ tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko­ kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283 ## Puslapis 300 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mo­ kykla.
t-004vidutinis

1547 m. Paleckio liejyklai skirtas sklypas buvo prie Vilniaus miesto, už Vilijos upės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Trys į Vilnių pakviesti lenkų tapytojai: Martynas Ostrovskis, Vai­ tiekus Chelminskis iš Inovroclavo ir Stanislovas Ratka iš Poz­ nanės, o du architektai ir raižytojai - Jonas Marija ir Jonas 34 Privilegija, duota Paleckiui steigti šią liejyklą, yra rašyta slavų kalba, su lo­ tynišku karaliaus ir rusišku raštinin­ ko Valerijono parašu, su prikabintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu. Duota 1547 metų gegu­ žės 22 dieną, 5 indikte. Sklypas, skir­ tas fabrikui statyti, buvo „prie Vil­ niaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaiva­ dos ir karaliaus kanclerio Hlebavi- čiaus plytinės", perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą Giedraitį.
t-005vidutinis

Dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos buvo išsidėsčiusios palei Viliją tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Kazimiero bažnyčia; po Aukš­\ntutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jo­\nkių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos \ntrobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki­\ntoje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk­\nlos, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant­\nakalnio užuomazgos7.\nkuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], \nrado.
t-006vidutinis

Vilniaus pirklių laivams, vadintiems vytinėmis, buvo leista laisvai plaukioti Vilijos upe.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iž­ dininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gaba­ lus vaško po 50 akmenų], fol. 589, knyga V. Vilniaus miestiečiams, be­ siverčiantiems prekyba, nebuvo svetima ir prekyba su užjūriu. 1529 metais Vilniaus burmistras Jonas Markovičius jūroje buvo vokiečių sulaikytas, paskui dėl to bylinėtasi. Metryki Litezv. XI. 20 Lietuvos Metrikoje yra labai daug Žygimanto Senojo laiškų, tuo tikslu rašytų Vilniaus miestiečiams, - paci­ tuosime kai kuriuos: List Meszczani- nu Wileńskomu Andrejų Tyckomu [Laiškas Vilniaus miestiečiui Andre­ jui Tiekiui] dėl Smolensko muito ir smuklių arendavimo. Knyga 8,1.87. List Radzcy Wileńskomu Bohdanu On- kieiviczu, na wybranie jemu winnych peneźy z Korczem Bobruyjskoje i Swisłockoje do dewet let spoina [Laiš­ kas Vilniaus tarėjui Bohdanui Anke- vičiui, leidžiantis jam surinkti pri­ klausančius pinigus iš Bobruisko ir Svisločės smuklių už devynerius metus], 1. 100. Tam pačiam duotas laiškas, leidžiantis surinkti jam pri­ klausančią pinigų sumą 472 kapas grašių iš Oršos smuklės už 6 metus. Fol. 113 ir pan. 21 Patvirtinimas Vilniaus burmistrui Charitonui Charotičiui žeanės Mai­ šiagalos ir Rudaminos pav. pagal Jo Malonybės karaliaus Aleksandro jo broliui duotą privilegiją - fol. 127. Dovanojimas Vilniaus miestiečiui Andrejui Mikolajevičiui 3 tarnybų Rudaminos valsčiuje amžinai. Kny­ ga VIII, fol. 125 ir daug kitų panašių dovanojimų Metrikoje galima rasti. 22 Metrikoje: V knyga, lap. 640: Spisa­ nie Kupców Moskowskich Kotorye u Wilny za Parkanom meszkajut [Sąra­ šas Maskvos pirklių, gyvenančių už Vilniaus miesto sienos]. 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių na­ mų pardavimo kopija: Vilniaus ar­ klininko Mykolo Grigaravičiaus 269 ## Puslapis 286 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe laisvai plaukioti jų lai­ vams, vadinamoms vytinėms.
Visi teiginiai ir įrodymai (11 teiginiai, 11 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)1111