Santrauka
Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. | c-001 | |
| t-002 Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas. | c-002 | |
| t-003 Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. | c-003 | |
| t-004 Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. | c-004 | |
| t-005 Jo kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant akalnio. | c-005 | |
| t-006 Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė nyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas. | c-006 | |
| t-007 Jo įsa kymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil niaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41. | c-007 | |
| t-008 Suteikdamas Hozijui teisę pasta tyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo kestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato gumui paskirti labdaringą ir Vilniui. | c-008 | |
| t-009 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių na mų pardavimo kopija: Vilniaus ar klininko Mykolo Grigaravičiaus 269 ## Puslapis 286 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe. | c-009 | |
| t-010 Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. | c-010 | |
| t-011 Sklypas, skir tas fabrikui statyti, buvo „prie Vil niaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaiva dos ir karaliaus kanclerio Hlebavičiaus plytinės", perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą. | c-011 | |
| t-012 Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo. | c-012 | |
| t-013 73 Vilhelmas Habsburgas 281, 284- 286, 289 Vilhelmas Morenietis 166, 167, 180 Vilhelmas, Olandijos grafas 249 Vilija (Neris) 156 Vilikaila 162 Vilkaviškis 112 Vilkija 216 Vilkų Kampo kaimas 109 Vilnelė, upė 110, 244 Vilkolevičius, bajoras 368 Vilnius 5, 6. | c-013 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
48
Puslapis 65
I KNYGA Strijkovskis savo kronikoje1 1 , o juo sekdamas ir Kojelavi čius’ Vilniaus įkūrimą priskiria pačiam Gediminui, aprašy dami įvykį, kuris galėjo būti tam vada. Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to kiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty ta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė liau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė je, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno vinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, krantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau visas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo Rusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy vendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir pilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į mūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Dar niūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu krašto vaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvyku- siems lenkams. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jo kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant akalnio.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kazimiero bažnyčia; po Aukš tutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jo kių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos trobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki toje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk los, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant akalnio užuomazgos7. kuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], rado.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė nyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pirmiausia jų, regis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi namus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms šeimoms. Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė nyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas. Tačiau tas kelias Lietuvos sostinės patirtas sėkmes (1398 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jo įsa kymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil niaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
), Aleksan dras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo metu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas pri vačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Mal mazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsa kymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva laivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil niaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla visur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41. Toks didžio jo kunigaikščio Aleksandro rūpinimasis savo sostinės gyventojų gerove buvo nutrauktas grėsmingų caro Ivano Va- siljevičiaus užmačių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Suteikdamas Hozijui teisę pasta tyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo kestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato gumui paskirti labdaringą ir Vilniui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
) Žy gimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vil niaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą jo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pasta tyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo kestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato gumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių na mų pardavimo kopija: Vilniaus ar klininko Mykolo Grigaravičiaus 269 Puslapis 286 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iž dininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gaba lus vaško po 50 akmenų], fol. 589, knyga V. Vilniaus miestiečiams, be siverčiantiems prekyba, nebuvo svetima ir prekyba su užjūriu. 1529 metais Vilniaus burmistras Jonas Markovičius jūroje buvo vokiečių sulaikytas, paskui dėl to bylinėtasi. Metryki Litezv. XI. 20 Lietuvos Metrikoje yra labai daug Žygimanto Senojo laiškų, tuo tikslu rašytų Vilniaus miestiečiams, - paci tuosime kai kuriuos: List Meszczani- nu Wileńskomu Andrejų Tyckomu [Laiškas Vilniaus miestiečiui Andre jui Tiekiui] dėl Smolensko muito ir smuklių arendavimo. Knyga 8,1.87. List Radzcy Wileńskomu Bohdanu On- kieiviczu, na wybranie jemu winnych peneźy z Korczem Bobruyjskoje i Swisłockoje do dewet let spoina [Laiš kas Vilniaus tarėjui Bohdanui Anke- vičiui, leidžiantis jam surinkti pri klausančius pinigus iš Bobruisko ir Svisločės smuklių už devynerius metus], 1. 100. Tam pačiam duotas laiškas, leidžiantis surinkti jam pri klausančią pinigų sumą 472 kapas grašių iš Oršos smuklės už 6 metus. Fol. 113 ir pan. 21 Patvirtinimas Vilniaus burmistrui Charitonui Charotičiui žeanės Mai šiagalos ir Rudaminos pav. pagal Jo Malonybės karaliaus Aleksandro jo broliui duotą privilegiją - fol. 127. Dovanojimas Vilniaus miestiečiui Andrejui Mikolajevičiui 3 tarnybų Rudaminos valsčiuje amžinai. Kny ga VIII, fol. 125 ir daug kitų panašių dovanojimų Metrikoje galima rasti. 22 Metrikoje: V knyga, lap. 640: Spisa nie Kupców Moskowskich Kotorye u Wilny za Parkanom meszkajut [Sąra šas Maskvos pirklių, gyvenančių už Vilniaus miesto sienos]. 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių na mų pardavimo kopija: Vilniaus ar klininko Mykolo Grigaravičiaus 269
Puslapis 286
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe laisvai plaukioti jų lai vams, vadinamoms vytinėms.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
272
Puslapis 289
IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Sklypas, skir tas fabrikui statyti, buvo „prie Vil niaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaiva dos ir karaliaus kanclerio Hlebavičiaus plytinės”, perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Trys į Vilnių pakviesti lenkų tapytojai: Martynas Ostrovskis, Vai tiekus Chelminskis iš Inovroclavo ir Stanislovas Ratka iš Poz nanės, o du architektai ir raižytojai - Jonas Marija ir Jonas 34 Privilegija, duota Paleckiui steigti šią liejyklą, yra rašyta slavų kalba, su lo tynišku karaliaus ir rusišku raštinin ko Valerijono parašu, su prikabintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu. Duota 1547 metų gegu žės 22 dieną, 5 indikte. Sklypas, skir tas fabrikui statyti, buvo „prie Vil niaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaiva dos ir karaliaus kanclerio Hlebavi- čiaus plytinės”, perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą Giedraitį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni kuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad viso se viešose pamaldose įsakytų mels tis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis”. 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283
Puslapis 300
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mo kykla.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 73 Vilhelmas Habsburgas 281, 284- 286, 289 Vilhelmas Morenietis 166, 167, 180 Vilhelmas, Olandijos grafas 249 Vilija (Neris) 156 Vilikaila 162 Vilkaviškis 112 Vilkija 216 Vilkų Kampo kaimas 109 Vilnelė, upė 110, 244 Vilkolevičius, bajoras 368 Vilnius 5, 6.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
69, 373** Vienybė Lietuvnikų **55 Vigantas-Aleksandras, Lengvenio brolis 307 Vileišio laiškai 81 Vlleišytė B. 73 Vilhelmas Habsburgas 281, 284- 286, 289 Vilhelmas Morenietis 166, 167, 180 Vilhelmas, Olandijos grafas 249 Vilija (Neris) 156 Vilikaila 162 Vilkaviškis 112 Vilkija 216 Vilkų Kampo kaimas 109 Vilnelė, upė 110, 244 Vilkolevičius, bajoras 368 Vilnius 5, 6, 18, 24, 31, 33, 39, 44, 45, 47-51, 56, 67, 68, 71, 72, 74, 76, 79, 81, 84, 86, 88, 91, 93, 110, 112, 128, 140, 145, 149, 157, 162, 166, 176, 177, 183, 190, 192, 219, 225, 228, 230-233, 242, 244, 245, 247, 252-254, 258, 259, 261-263, 265, 266, 269, 270, 273, 274, 276, 277, 280, 290, 292, 296-299, 302, 304 305, 307-310, 313, 314, 316, 318- 321, 325, 328, 329, 334, 337, 340, 343, 348, 351, 362, 364-369, 371, 374, 376-378, 381 ; Vilniaus akade- mija-univ.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |