Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 288-289
272 ## Puslapis 289 IV KNYGA Pakerėtas gražiosios Barboros Radvilaitės, Vilniaus kaš teliono Jurgio dukters, ir Goštauto, Trakų vaivados, naš lės, žavesio, dar stipriau prie jos prisirišo, kai greta grožio atrado kuklumą ir sulaukė prielankumo. Barboros rūmai stovėjo prie Vilijos, tarp sodų, prie pat Žemutinės pilies. Ten visas laisvesnes akimirkas Augustas praleisdavo šalia Barboros, kol pagaliau su ja susituokė30.
Vingrių šaltinis slėnyje įtekėjo į Viliją prie Totorių vartų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 160
Pirmiausia jų, \nregis, buvo įsikurta Lukiškėse, o gal net jie pirmieji ten statėsi \nnamus, juk iki šiol ten stovi mečetė jų tikėjimą išpažįstančioms \nšeimoms. Nuo jų taip pat kilo gatvės ir Totorių vartų, kur slė\nnyje į Viliją įteka Vingrių šaltinis, pavadinimas.\nTačiau tas kelias Lietuvos sostinės patirtas sėkmes (1398 m.
Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaras Lukiškėse prie Vilijos nuo 1556 metų tapo reformacijos šalininkų prieglobsčiu ir mokykla.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 299-300
Nors Viklifo sekėjas buvo ekskomuni kuotas ir priverstas palikti miestą, bet Martyno Liuterio ir Cvinglio mokslas, kur kas giliau įsišaknijęs Vilniuje, buvo stipriai palaikomas Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos, vadinamo Juoduoju. Jo dvaras Lukiškėse, prie Vilijos, nuo renkasi į savo sueigas Lukiškėse, Jo Didenybės Vilniaus vaivados Mika lojaus Radvilos rūmuose; nutaria (savo susirinkime 1557 m. spalio 11 d.) įspėti Vilniaus vyskupą, kaip Ga nytoją, kad pakankamai veiktų pa gal savo pareigas, rašytų karaliui, kad būtų išvengta pikto ir kad viso se viešose pamaldose įsakytų mels tis už Bažnyčios vienybę ir po visą dieceziją būtų rengiamos procesijos su litanijomis". 43 Žr. V priedą. 44 Kojalowicz Histor. Lithu., Pars II, Lib. VIII, p. 428. Rostowski Lithu. Hist. Soc. Jesu, Pars I, p. 5. 45 Bohusz Summaryusz Aktów Kapi tuły Wileń, MSS., p. 5 pasakoja, kad „kapitula, gavusi žinių apie kažko kias naujas sektas: Liuterio, Cvinglio ir naujosios krikščionybės, kad jie 283 ## Puslapis 300 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS 1556 metų tapo visų reformos šalininkų prieglobsčiu ir mo kykla.
1547 m. Paleckio liejyklai skirtas sklypas buvo prie Vilniaus miesto, už Vilijos upės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 291
Trys į Vilnių pakviesti lenkų tapytojai: Martynas Ostrovskis, Vai tiekus Chelminskis iš Inovroclavo ir Stanislovas Ratka iš Poz nanės, o du architektai ir raižytojai - Jonas Marija ir Jonas 34 Privilegija, duota Paleckiui steigti šią liejyklą, yra rašyta slavų kalba, su lo tynišku karaliaus ir rusišku raštinin ko Valerijono parašu, su prikabintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudu. Duota 1547 metų gegu žės 22 dieną, 5 indikte. Sklypas, skir tas fabrikui statyti, buvo „prie Vil niaus miesto, už Vilijos upės, tarp karaliaus šunidės ir Vilniaus vaiva dos ir karaliaus kanclerio Hlebavi- čiaus plytinės", perduotas Paleckio žiniai, karaliaus valia, per Vilniaus gorodničių Povilą Giedraitį.
Dabartinių Lukiškių ir Antakalnio užuomazgos buvo išsidėsčiusios palei Viliją tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyklos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 126
Kazimiero bažnyčia; po Aukš\ntutinės ir Žemutinės pilių tai buvo tarsi trečia tvirtovė. Jo\nkių dabar žinomų priemiesčių tada dar nebuvo, tik vienišos \ntrobos, Lukiškėse išsibarsčiusios šventų girių kryptimi, o ki\ntoje pusėje, tarp Aukštutinės pilies ir Antakalnio šventyk\nlos, išsidėsčiusios palei Viliją - dabartinių Lukiškių ir Ant\nakalnio užuomazgos7.\nkuris jau krikščionybės laikais atsi- tai yra esančiu ant kalno, vadiname], \nrado.
Vilniaus pirklių laivams, vadintiems vytinėmis, buvo leista laisvai plaukioti Vilijos upe.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 285-286
Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iž dininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gaba lus vaško po 50 akmenų], fol. 589, knyga V. Vilniaus miestiečiams, be siverčiantiems prekyba, nebuvo svetima ir prekyba su užjūriu. 1529 metais Vilniaus burmistras Jonas Markovičius jūroje buvo vokiečių sulaikytas, paskui dėl to bylinėtasi. Metryki Litezv. XI. 20 Lietuvos Metrikoje yra labai daug Žygimanto Senojo laiškų, tuo tikslu rašytų Vilniaus miestiečiams, - paci tuosime kai kuriuos: List Meszczani- nu Wileńskomu Andrejų Tyckomu [Laiškas Vilniaus miestiečiui Andre jui Tiekiui] dėl Smolensko muito ir smuklių arendavimo. Knyga 8,1.87. List Radzcy Wileńskomu Bohdanu On- kieiviczu, na wybranie jemu winnych peneźy z Korczem Bobruyjskoje i Swisłockoje do dewet let spoina [Laiš kas Vilniaus tarėjui Bohdanui Anke- vičiui, leidžiantis jam surinkti pri klausančius pinigus iš Bobruisko ir Svisločės smuklių už devynerius metus], 1. 100. Tam pačiam duotas laiškas, leidžiantis surinkti jam pri klausančią pinigų sumą 472 kapas grašių iš Oršos smuklės už 6 metus. Fol. 113 ir pan. 21 Patvirtinimas Vilniaus burmistrui Charitonui Charotičiui žeanės Mai šiagalos ir Rudaminos pav. pagal Jo Malonybės karaliaus Aleksandro jo broliui duotą privilegiją - fol. 127. Dovanojimas Vilniaus miestiečiui Andrejui Mikolajevičiui 3 tarnybų Rudaminos valsčiuje amžinai. Kny ga VIII, fol. 125 ir daug kitų panašių dovanojimų Metrikoje galima rasti. 22 Metrikoje: V knyga, lap. 640: Spisa nie Kupców Moskowskich Kotorye u Wilny za Parkanom meszkajut [Sąra šas Maskvos pirklių, gyvenančių už Vilniaus miesto sienos]. 23 Paveldėtojų parduodamų Svečių na mų pardavimo kopija: Vilniaus ar klininko Mykolo Grigaravičiaus 269 ## Puslapis 286 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA // TOMAS buvo nuo mokesčių atleistas Kaune esantis Vilniaus pirklių prekių sandėlis ir leista Vilijos upe laisvai plaukioti jų lai vams, vadinamoms vytinėms.
Aleksandras garantavo Vilniaus miestiečių laivams laisvą laivybą Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 245
), Aleksan\ndras suteikė miestui laisvę laikyti vaško dirbtuvę, anuo \nmetu vadintą Zabójnica (žudike), panaikindamas visas pri\nvačias, išskyrus Karališkąją, Vyskupo ir Vaivadų bei Mal\nmazijos ir kitų bet kokios rūšies vynų propinaciją40. Jo įsa\nkymu, buvo kuo rūpestingiausiai garantuojama laisva \nlaivyba Vilija nuo Vilniaus iki Kauno ir atgal visiems Vil\nniaus miestiečių laivams su prekėmis, o keliantis perkėla \nvisur atleidžiama nuo bet kokių mokesčių41. Toks didžio\njo kunigaikščio Aleksandro rūpinimasis savo sostinės \ngyventojų gerove buvo nutrauktas grėsmingų caro Ivano Va- \nsiljevičiaus užmačių.
Vingrių upokšnis šalia Vilnios įtekėjo į Viliją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 124
Šalimais jo apvalus bokštas, iš plytų ir akmens sumūrytas, su langu, pro kurį žyniai ir pranašai skelbdavo savo pranašystes žmonėms3, o visa Kreivosios pi lies apsauginė juosta, pirmiausia apsupta aukšta ir tvirta sta tinių tvora, paskui Vilnios upės vandenų skalaujama iš vie nos pusės, o iš kitos - jos perkasos, dar Gedimino laikais iškastos, - pilį puolantiems Lietuvos priešams sudarė ne lengvai įveikiamas kliūtis4. Iš Žemutinės pilies vakarinių var tų vedė kelias per du tiltus, nutiestus per Vilnios upę ir Ving rių upokšnį, kuris šalimais su ana upe įtekėjo į Viliją. Kelias suko į šiaurės pusę, kelto per Viliją link, nuo ten, išsišakojęs į du, vedė į Kernavę, senąją Lietuvos sostinę, ir į Ukmergės pilį.
Žygimantas Senasis suteikė Ulrikui Hozijui teisę pastatyti tiltą per Viliją vietoje nepatogios perkėlos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 284
) Žy\ngimantas Senasis, garbingo žmogaus Ulriko Hozijaus, Vil\nniaus pilininko, patarimu, ėmėsi įgyvendinti mintį, išties vertą \njo tėviško rūpinimosi tauta. Suteikdamas Hozijui teisę pasta\ntyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria \niki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo\nkestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato\ngumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą.
Balińskis Vilniaus vardą siejo su Vilnia, o ne Vilija, ir iš to sprendė, kad pirmykštė gyvenvietė buvo prie Vilnios.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 67
Taigi ta vietovė, žinia, jei ji buvo parinkta to kiai reikšmingai paskirčiai, jau anksčiau turėjo būti užstaty ta ir gyvenama. Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė liau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė je, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno vinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, krantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau visas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo Rusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy vendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir pilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į mūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .
Gedimino pastatydinta mūro tvirtovė stovėjo prie Vilnelės žiočių į Viliją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 123
Dar niūrokas tuomet, bet visais laikais kerintis gražiu krašto vaizdžiu buvo anuometinis Vilnius, iškilęs prieš akis atvyku- siems lenkams. Iš žalio slėnio gilumos, ant paskutiniojo iš kal nų, supančių Vilnelės upės vagą, ir ten, kur ji įteka į Viliją, buvo iškilusi mūro tvirtovė, galingojo Gedimino pastatydin ta, saugoma aukštų sienų ir trijų bokštų. O pilies kalno pietų pusėje, tarp jo ir Vilnelės upės, stovėjo didžiuliai vieno gar siausių Lietuvos didikų Manvydo rūmai, o kalno papėdėje, palei Viliją, driekėsi Žemutinė pilis, vadinta Kreivąja.