Santrauka

Čekai jo metu nebuvo Lietuvai svetimi žmonės. Čekai ir moravai, Vytauto pasamdyti, dalyvavo Žalgirio mūšyje. Ši kartą ją patiekė Vytautui jau pažįstama slavių tauta — čekai, kurie, mirus jų karaliui Vaclovui (1419), nepri­ pažino karalium jo brolio — ciesoriaus Zigmanto, iniciatoriaus Konstancijos susirinkimo, pasmerkusio jų tautietį Husą.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Čekų kunigai kartu su lenkais dalyvavo Aukštaičių ir Žemaičių krikšte.c-001
t-002 Čekai ir moravai, Vytauto pasamdyti, dalyvavo Žalgirio mūšyje.c-002
t-003 1421 m. čekų pasiuntinys Hinka iš Valdšteino pasiūlė karūną Jogailai, o vėliau čekai kreipėsi į Vytautą.c-003
t-004 Pamatęs, kad jo jė­ gos nebesutinka su užsimojimais, jis atsisako nuo sumanymo: taip buvo su čekais, kai suprato, kad husitų siūlyta karūna ga­ lėtų jam per brangiai kaštuoti, taip buvo su bažnytinės unijos mėginimu, kai paaiškėjo, kad ją sunku įgyvendinti.c-004

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Čekų kunigai kartu su lenkais dalyvavo Aukštaičių ir Žemaičių krikšte.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Čekai jo metu nebuvo Lietuvai svetimi žmonės. Jų kuni­ gai kartu su lenkais dalyvavo Aukštaičių ir Žemaičių krikšte. Vienas čekų kunigas buvo Vilniaus kapituloje. Vytauto dvare lankėsi abudu Pragos Jeronimai, kurių vienas (katalikas) buvo nuvykęs skelbti katalikų tikėjimo Žemaitijoje dar prieš 1413 m.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Čekai ir moravai, Vytauto pasamdyti, dalyvavo Žalgirio mūšyje.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Netrūko prie Vytauto dvaro ir pasauliečių čekų, kurie tokiose vietose, ypač Lenkijoje, kaip labiau išsilavinę, buvo mielai lai­ komi. Čekai ir moravai, Vytauto pasamdyti, dalyvavo Žalgirio mūšyje. Todėl kai Čekijoje pasklido Katalikų Bažnyčiai prie­ šingas Jono Huso mokslas, Konstancijos susirinkime pasmerk­ tas, per čekus jis ėmė skverbtis Lenkijon ir Lietuvon.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: 1421 m. čekų pasiuntinys Hinka iš Valdšteino pasiūlė karūną Jogailai, o vėliau čekai kreipėsi į Vytautą.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Čekai, nenustoję vilties, vėl išsiuntė savo pasiuntinį Hinką iš Valdšteino, kurį Jogaila su Vytautu priėmė 1421 m. Pirmiausia pasiuntinys pasiūlė karūną Jogai­ lai, kuris atsakė, kad tuo reikalu sušauksiąs Liubline seimą. Čekai, nenorėdami laukti, kreipėsi tuojau į Vytautą, kuris pa­ siūlymą priėmė palankiai, nežiūrint to, kad Jogaila su tuo ne­ sutikęs. Tada čekai Kutnos Hožos seime (1421) ir išrinko Vytautą savo karalium, kuris pasiuntė jiems savo vietininku sūnėną Zigmantą Kaributą su keliolika tūkstančių kareivių.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: Pamatęs, kad jo jė­ gos nebesutinka su užsimojimais, jis atsisako nuo sumanymo: taip buvo su čekais, kai suprato, kad husitų siūlyta karūna ga­ lėtų jam per brangiai kaštuoti, taip buvo su bažnytinės unijos mėginimu, kai paaiškėjo, kad ją sunku įgyvendinti.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Pamatęs, kad jo jė­ gos nebesutinka su užsimojimais, jis atsisako nuo sumanymo: taip buvo su čekais, kai suprato, kad husitų siūlyta karūna ga­ lėtų jam per brangiai kaštuoti, taip buvo su bažnytinės unijos mėginimu, kai paaiškėjo, kad ją sunku įgyvendinti. Pastebė­ jęs, kad kuris pasirinktas kelias netinka, jis keičia kryptį, neat­ sisakydamas tuo nuo savo vyriausiųjų uždavinių.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai