Čekai ir moravai, Vytauto pasamdyti, dalyvavo Žalgirio mūšyje. Čekų kunigai kartu su lenkais dalyvavo Aukštaičių ir Žemaičių krikšte. 1421 m. čekų pasiuntinys Hinka iš Valdšteino pasiūlė karūną Jogailai, o vėliau čekai kreipėsi į Vytautą.
Netrūko prie Vytauto dvaro ir pasauliečių čekų, kurie tokiose vietose, ypač Lenkijoje, kaip labiau išsilavinę, buvo mielai lai komi. Čekai ir moravai, Vytauto pasamdyti, dalyvavo Žalgirio mūšyje. Todėl kai Čekijoje pasklido Katalikų Bažnyčiai prie šingas Jono Huso mokslas, Konstancijos susirinkime pasmerk tas, per čekus jis ėmė skverbtis Lenkijon ir Lietuvon.
Vytauto dvare lankėsi abudu Pragos Jeronimai, kurių vienas (katalikas) buvo nuvykęs skelbti katalikų tikėjimo Žemaitijoje dar prieš 1413 m. Netrūko prie Vytauto dvaro ir pasauliečių čekų, kurie tokiose vietose, ypač Lenkijoje, kaip labiau išsilavinę, buvo mielai lai komi. Čekai ir moravai, Vytauto pasamdyti, dalyvavo Žalgirio mūšyje.
Čekai jo metu nebuvo Lietuvai svetimi žmonės. Jų kuni gai kartu su lenkais dalyvavo Aukštaičių ir Žemaičių krikšte. Vienas čekų kunigas buvo Vilniaus kapituloje. Vytauto dvare lankėsi abudu Pragos Jeronimai, kurių vienas (katalikas) buvo nuvykęs skelbti katalikų tikėjimo Žemaitijoje dar prieš 1413 m.
Čekai, nenustoję vilties, vėl išsiuntė savo pasiuntinį Hinką iš Valdšteino, kurį Jogaila su Vytautu priėmė 1421 m. Pirmiausia pasiuntinys pasiūlė karūną Jogai lai, kuris atsakė, kad tuo reikalu sušauksiąs Liubline seimą. Čekai, nenorėdami laukti, kreipėsi tuojau į Vytautą, kuris pa siūlymą priėmė palankiai, nežiūrint to, kad Jogaila su tuo ne sutikęs. Tada čekai Kutnos Hožos seime (1421) ir išrinko Vytautą savo karalium, kuris pasiuntė jiems savo vietininku sūnėną Zigmantą Kaributą su keliolika tūkstančių kareivių.
Pamatęs, kad jo jė gos nebesutinka su užsimojimais, jis atsisako nuo sumanymo: taip buvo su čekais, kai suprato, kad husitų siūlyta karūna ga lėtų jam per brangiai kaštuoti, taip buvo su bažnytinės unijos mėginimu, kai paaiškėjo, kad ją sunku įgyvendinti. Pastebė jęs, kad kuris pasirinktas kelias netinka, jis keičia kryptį, neat sisakydamas tuo nuo savo vyriausiųjų uždavinių.
Panašų atsakymą gavo jie ir iš\nVytauto. Tačiau čekai neišsižadėjo savo sumanymo,\nmanydami, jog troškimas gauti karaliaus vainiką įveiks\nkiekvieną atkaklų užsispyrėlį. Antrą kartą pasiuntę žy\ngūnus, jie vėl bandė palenkti Jogailos bei Vytauto šir\ndis.
Kojelavičiaus pasakojime, kilus tikybiniams nesutarimams, čekai atsisakė klausyti Romos bažnyčios, maištavo prieš karalių ir ieškojo kaimynų paramos prieš imperatorių.
Po šių žygių garsas apie Vytauto pergales pasklido tarpu imperatorius Zigmantas apsiėmė tarpininkauti ir išspręsti jau keletą metų už sitęsusį lenkų ir kryžiuočių ginčą dėl kurių ne kurių žemių, nes, siaučiant dažnoms kovoms bei rietenoms, vargu ar galima buvo kitaip nustelbti šio be galo dai gaus karo želmenį. Jogaila 1419 m e ta i ir Vytautas, įsitikinę, jog len kų reikalavimai teisėti, neat metė šitokios galimybės ginčui išspręsti. Kai paaiškėjo, kad imperatoriaus sprendimai nesiremia teisingumu, kad jo skelbiamos ištarmės pažeidžia net moralės nor mas, jie atsisakė jo tarpinin- 1420 m e ta i kavimo ir pasiryžo ginklu įro- kilusių tikybinių nesutarimų čekai atsisakė klausyti Romos bažnyčios, pradėjo atvirai maištauti prieš savo karalių ir, kaip jau esu sakęs, sugalvojo paieškoti kai myninėse šalyse jėgų, kuriomis galėtų remtis kovoje prieš imperatoriaus galybę.