Santrauka
Čekai jo metu nebuvo Lietuvai svetimi žmonės. Čekai ir moravai, Vytauto pasamdyti, dalyvavo Žalgirio mūšyje. Ši kartą ją patiekė Vytautui jau pažįstama slavių tauta — čekai, kurie, mirus jų karaliui Vaclovui (1419), nepri pažino karalium jo brolio — ciesoriaus Zigmanto, iniciatoriaus Konstancijos susirinkimo, pasmerkusio jų tautietį Husą.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Čekai ir moravai, Vytauto pasamdyti, dalyvavo Žalgirio mūšyje. |
| t-002 Čekų kunigai kartu su lenkais dalyvavo Aukštaičių ir Žemaičių krikšte. |
| t-003 1421 m. čekų pasiuntinys Hinka iš Valdšteino pasiūlė karūną Jogailai, o vėliau čekai kreipėsi į Vytautą. |
| t-004 Vytautas atsisakė su čekais susijusio sumanymo, supratęs, kad husitų siūlyta karūna galėtų per brangiai kainuoti. |
| t-005 Čekai ir moravai, Vytauto pasamdyti, dalyvavo Žalgirio mūšyje. |
| t-006 Kilus tikybiniams nesutarimams, čekai atsisakė klausyti Romos bažnyčios, maištavo prieš savo karalių ir ieškojo paramos kaimyninėse šalyse. |
| t-007 Čekai neišsižadėjo sumanymo ir antrą kartą siuntė pasiuntinius bandyti palenkti Jogailą bei Vytautą. |