Dusburgietis teigia, kad tuo metu vienas lietuvis, vardu Pelužis, įžeistas savo viešpaties [a domino suo], vieno kunigaikščio, kuris savo karalystėje buvęs nelyginant antras asmuo po Lietuvos karaliaus524, atvyko pas Sembos žemės brolius; jo paprašytas Karaliaučiaus komtūras paskyrė. Dusburgietis teigia, kad kai jie priėjo šio kunigaikščio sodybą, užtiko ten sukviestus į vestuves beveik visus Lietuvos karalystės kilminguosius kaimynus; kai šie, iš seno savo įpročio nusigėrę, sugulė pailsėti, užpuolė juos ir nužudė 70 kunigaikščių drauge su namų šeimininku.
Tuo metu vienas lietuvis, vardu Pelužis, įžeistas savo viešpaties [a domino suo],\nvieno kunigaikščio, kuris savo karalystėje buvęs nelyginant antras asmuo po Lietuvos\nkaraliaus524, atvyko pas Sembos žemės brolius; jo paprašytas Karaliaučiaus komtūras\npaskyrė jam į bendrus Martyną iš Golino, Konradą, pravarde Velnias, ir dar vieną [vyrą],\nvardu Stavimėlas, bei 20 kitų narsių vyrų, labai įgudusių plėšikauti; šie visi drauge\nsu juo ir patraukė su ginklu rankose atkeršyti už patirtas skriaudas.
Tuo metu vienas lietuvis, vardu Pelužis, įžeistas savo viešpaties [a domino suo],\nvieno kunigaikščio, kuris savo karalystėje buvęs nelyginant antras asmuo po Lietuvos\nkaraliaus524, atvyko pas Sembos žemės brolius; jo paprašytas Karaliaučiaus komtūras\npaskyrė jam į bendrus Martyną iš Golino, Konradą, pravarde Velnias, ir dar vieną [vyrą],\nvardu Stavimėlas, bei 20 kitų narsių vyrų, labai įgudusių plėšikauti; šie visi drauge\nsu juo ir patraukė su ginklu rankose atkeršyti už patirtas skriaudas.
III, 235), sukilimą prūsai galėjo rengti 1289 m.\n\nTuo metu vienas lietuvis, vardu Pelužis, įžeistas savo viešpaties [a domino suo],\nvieno kunigaikščio, kuris savo karalystėje buvęs nelyginant antras asmuo po Lietuvos\nkaraliaus524, atvyko pas Sembos žemės brolius; jo paprašytas Karaliaučiaus komtūras\npaskyrė jam į bendrus Martyną iš Golino, Konradą, pravarde Velnias, ir dar vieną [vyrą],\nvardu Stavimėlas, bei 20 kitų narsių vyrų, labai įgudusių plėšikauti; šie visi drauge\nsu juo ir patraukė su ginklu rankose atkeršyti už patirtas skriaudas.
Tegu su kariais netikėtai pasirodąs, iš pa\nčių lietuvių tikrai netruksią tokių, kurie jį uoliai rem-\nsią. Pelužis, lengvai patikėjęs patarimu, apie viską pra\nnešė Albertui ton Meisenuį, Karaliaučiaus komtūrui,\nkuris parėmė sumanymą. Žygis nereikalavo didelės ka\nriuomenės, būtų užtekę negausaus, bet ryžtingo būrio,\nlengvai ginkluotų, bet drąsių, ne per daug besidomin\nčių vado planais karių.
Dusiburgas2 primena vardą įžymaus žmogaus, kilusio iš kunigaikščio Pelužio giminės; anot vietinių tyrinėjimų, Lydos apskrityje būta ir kilmingos Pelužių, arba Pelusų, Pelasų, giminės; ten taip pat Pelesos upė ir to paties pavadinimo ežeras, į kurį ji įteka.
Dabar panagrinėkime naujesnius pėdsakus, liudijančius, kad šių protėvių vardas ne tik nebuvo svetimas Lietuvoje, bet ir įsiamžino įžymių žmonių, giminių asmenvardžiuose, upių, ežerų, gyvenviečių pavadinimuose. Dusiburgas2 primena vardą įžymaus žmogaus, kilusio iš kunigaikščio Pelužio giminės; anot vietinių tyrinėjimų, Lydos apskrityje būta ir kilmingos Pelužių, arba Pelusų, Pelasų, giminės; ten taip pat Pelesos upė ir to paties pavadinimo ežeras, į kurį ji įteka, be to, esama kaimų, senovinių gyvenviečių, yra senoji ir naujoji Pelesa, taip pat Palaškos, esančios toje pačioje apskrityje ir netoli šių vandens telkinių. Netoli šių vietų plytinti gana didelė sritis seniau buvo vadinama Peluzija.