Pelužis su Karaliaučiaus komtūro paskirtais vyrais užpuolė savo viešpaties sodybą ir nužudė 70 kunigaikščių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 176
Tuo metu vienas lietuvis, vardu Pelužis, įžeistas savo viešpaties [a domino suo], vieno kunigaikščio, kuris savo karalystėje buvęs nelyginant antras asmuo po Lietuvos karaliaus524, atvyko pas Sembos žemės brolius; jo paprašytas Karaliaučiaus komtūras paskyrė jam į bendrus Martyną iš Golino, Konradą, pravarde Velnias, ir dar vieną [vyrą], vardu Stavimėlas, bei 20 kitų narsių vyrų, labai įgudusių plėšikauti; šie visi drauge su juo ir patraukė su ginklu rankose atkeršyti už patirtas skriaudas.
Pelužio prašymu Karaliaučiaus komtūras jam paskyrė Martyną iš Golino, Konradą Velnią, Stavimėlą ir 20 kitų vyrų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 176
III, 235), sukilimą prūsai galėjo rengti 1289 m. Tuo metu vienas lietuvis, vardu Pelužis, įžeistas savo viešpaties [a domino suo], vieno kunigaikščio, kuris savo karalystėje buvęs nelyginant antras asmuo po Lietuvos karaliaus524, atvyko pas Sembos žemės brolius; jo paprašytas Karaliaučiaus komtūras paskyrė jam į bendrus Martyną iš Golino, Konradą, pravarde Velnias, ir dar vieną [vyrą], vardu Stavimėlas, bei 20 kitų narsių vyrų, labai įgudusių plėšikauti; šie visi drauge su juo ir patraukė su ginklu rankose atkeršyti už patirtas skriaudas.
Lietuvis Pelužis, įžeistas savo viešpaties kunigaikščio, atvyko pas Sembos žemės brolius ir siekė atkeršyti už patirtas skriaudas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 176
Tuo metu vienas lietuvis, vardu Pelužis, įžeistas savo viešpaties [a domino suo], vieno kunigaikščio, kuris savo karalystėje buvęs nelyginant antras asmuo po Lietuvos karaliaus524, atvyko pas Sembos žemės brolius; jo paprašytas Karaliaučiaus komtūras paskyrė jam į bendrus Martyną iš Golino, Konradą, pravarde Velnias, ir dar vieną [vyrą], vardu Stavimėlas, bei 20 kitų narsių vyrų, labai įgudusių plėšikauti; šie visi drauge su juo ir patraukė su ginklu rankose atkeršyti už patirtas skriaudas.
Pelužis apie sumanymą pranešė Karaliaučiaus komtūrui Albertui fon Meisenui, kuris jį parėmė.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 158
Tegu su kariais netikėtai pasirodąs, iš pačių lietuvių tikrai netruksią tokių, kurie jį uoliai remsią. Pelužis, lengvai patikėjęs patarimu, apie viską pranešė Albertui ton Meisenuį, Karaliaučiaus komtūrui, kuris parėmė sumanymą. Žygis nereikalavo didelės kariuomenės, būtų užtekę negausaus, bet ryžtingo būrio, lengvai ginkluotų, bet drąsių, ne per daug besidominčių vado planais karių.
Dusiburgas2 primena vardą įžymaus žmogaus, kilusio iš kunigaikščio Pelužio giminės; anot vietinių tyrinėjimų, Lydos apskrityje būta ir kilmingos Pelužių, arba Pelusų, Pelasų, giminės; ten taip pat Pelesos upė ir to paties pavadinimo ežeras, į kurį ji įteka.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 196
Dabar panagrinėkime naujesnius pėdsakus, liudijančius, kad šių protėvių vardas ne tik nebuvo svetimas Lietuvoje, bet ir įsiamžino įžymių žmonių, giminių asmenvardžiuose, upių, ežerų, gyvenviečių pavadinimuose. Dusiburgas2 primena vardą įžymaus žmogaus, kilusio iš kunigaikščio Pelužio giminės; anot vietinių tyrinėjimų, Lydos apskrityje būta ir kilmingos Pelužių, arba Pelusų, Pelasų, giminės; ten taip pat Pelesos upė ir to paties pavadinimo ežeras, į kurį ji įteka, be to, esama kaimų, senovinių gyvenviečių, yra senoji ir naujoji Pelesa, taip pat Palaškos, esančios toje pačioje apskrityje ir netoli šių vandens telkinių. Netoli šių vietų plytinti gana didelė sritis seniau buvo vadinama Peluzija.
Pelužis buvo viešpaties išgydytas, o plaukai taip jam ataugo, kad nė žymės nebeliko buvusio bjaurumo.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Pelužis buvo lietuvis, kuris dėl konflikto su savo viešpačiu kreipėsi į Sembos žemės brolius.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 175
Tuo metu vienas lietuvis, vardu Pelužis, įžeistas savo viešpaties [a domino suo], vieno kunigaikščio, kuris savo karalystėje buvęs nelyginant antras asmuo po Lietuvos karaliaus524, atvyko pas Sembos žemės brolius
Pelužis kasdien kalbėjo tą maldą, pagarbiai tardamas žodžius, ir štai galop užgeso jame nuodėmės deglas ir paliovė jį kamavusios siaubingos pagundos.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.