Santrauka
Kazimieras Skirgaila, gavęs kunigaikštystes, turėjo nesiekti Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardo. Aleksandrą Vytautą paskelbus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Kojelavičius valstybės klestėjimą siejo su jo viešpatavimu. Lenkų istorikų teigimu, Kazimieras turėjo valdyti Lietuvą brolio vardu ir nesisavinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulo.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Kazimieras Skirgaila, gavęs kunigaikštystes, turėjo nesiekti Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardo.
| c-001 | |||
t-002 Aleksandrą Vytautą paskelbus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Kojelavičius valstybės klestėjimą siejo su jo viešpatavimu.
| c-002 | |||
t-003 Lenkų istorikų teigimu, Kazimieras turėjo valdyti Lietuvą brolio vardu ir nesisavinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulo.
| c-003 | |||
t-004 Kazimierą rėmę lietuviai aiškino, kad Lietuvai reikalingas savarankiškai sprendžiantis valdovas, o ne karaliaus vietininkas.
| c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Kazimieras Skirgaila, gavęs kunigaikštystes, turėjo nesiekti Lietuvos didžiojo kunigaikščio vardo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Alek sandras Vytautas su žmona Ona savo bei savo palikuonių vardu turįs prisiekti, kad jis su visomis Lietuvos valdomis amžinai liksiąs paklus nus bei ištikimas karaliui; šventai saugosiąs Lietuvos kunigaikštystės sąjungą ir sandraugą su Lenkijos ka ralyste, nebandydamas nei nuo jos atsiskirti, nei ją pa žeisti; visada laikysiąs savo draugais ir priešais Lenkijos karalystės bei Lenkijos karaliaus draugus ir priešus; su Skirgaila visada stengsiąsis gyventi taikoje ir broliškoje santarvėje; skirsiąs lėšų ir duosiąs karių atkariauti Skir gailai bei jo palikuonims Kijevo kunigaikštystę su viso mis jos valdomis, tuojau pat jam atiduosiąs valdyti Tra kus, Kremenecą ir kai kurias kitas mažesnes valdas. Tuo tarpu Kazimieras Skirgaila, pasitenkinęs gautomis kunigaikštystėmis, nesieksiąs Lietuvos didžiojo kuni gaikščio vardo. Karalius Jogaila neskirsiąs be Vytauto 330
Puslapis 329
žinios ir sutikimo Vilniaus, Vitebsko, Merkinės ir Gar dino pilių viršininkų.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Aleksandrą Vytautą paskelbus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Kojelavičius valstybės klestėjimą siejo su jo viešpatavimu.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Greitai sutvar kius tai, kas nereikalavo laiko, Vytautas pakeitė Skir gailą ir Olesnickis atsisakė Vilniaus seniūno pareigų.
Puslapis 330
A n t r a k n y g a APIE LIETUVIŲ PRAEITI, KAI VALDE ALEKSANDRAS I VYTAUTAS Paskelbus Aleksandrą Vytautą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, prasidėjo valstybėje klestėjimo laikai; tiesą sakant, ir prieš jį Lietuvos reikalais negalima bu vo skųstis, ir po jo valstybė klestėjo, tačiau niekada ji nei žygių šlove, nei valdomų žemių platumu nebuvo didingesnė, kaip viešpataujant Vytautui. Tai buvo karštos prigim ties, be galo veiklus vyras; troško garbės ir naujų valdų, todėl jam niekada netrūko progų kariauti, o pradėjęs kokį žygį, retai kada nesusi laukdavo sėkmės; iš mažens perpratęs karo gudrybes, paprastai be vargo pasiekdavo tai, kam pasiryždavo.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Lenkų istorikų teigimu, Kazimieras turėjo valdyti Lietuvą brolio vardu ir nesisavinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Štai todėl Kazimieras, pasak Lietuvos istori kų, negavęs lenkų pritarimo, slaptai iškeliavęs iš San- domiro į Brestą. Tuo tarpu lenkų istorikai teigia, jog lenkai susitarę su pasiuntiniais, kad Kazimieras keliau siąs į Lietuvą ir ją brolio vardu valdysiąs, tačiau nie kad nesisavinsiąs Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulo. Ar vienaip, ar kitaip ten buvo, abejonių nekelia vienas dalykas: jeigu Kazimieras nebūtų paskubėjęs, būtų nu kentėję ir karalius, ir susitarimai, mat kitos grupuotės vadovas būtų ginklu pasigrobęs valdžią.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Kazimierą rėmę lietuviai aiškino, kad Lietuvai reikalingas savarankiškai sprendžiantis valdovas, o ne karaliaus vietininkas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Negi jie mano, kad žmonės, dabar taip ryžtingai remią į sostą pakeltą kunigaikštį Kazimierą, aukos ir gyvybę, ir turtą už pa prastą vietininką? Lietuva šiuo metu atsidūrusi tokioje padėtyje, kad jai reikalingas ne vietininkas, pavaduo jąs karalių, o valdovas, galįs pats spręsti ir veikti. Negi jie gali stebėtis, kad lietuviai, iš visų pusių apspisti pavo jų, pasirinko kitą kelią nei tas, kurį jiems siūlė be jokių pavojų gyvenantys lenkai?
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Ryšiai
Susiję objektai
- Aleksandras
- Aleksandras I
- Jogaila (kunigaikštis, XIV–XV a.)
- Lenkai
- Lietuviai
- Skirgaila
- Vytautas (Lietuvos valdovas, XIV–XV a.)
- aukausenos
- seniūnas
- Germantas
- Goštautas (vyskupas, XV a.)
- Isaakas ben Abrahamas iš Trakų
- Išvykstančio aukšto svečio apdovanojimas gausiomis dovanomis
- Karaimai
- Krėvos sutarties priėmimas (sutartis)
- Krėvos sutartis (1385 m.)
- Mindaugo nužudymas
- Rumbaudas
- Totoriai
- Vladislovas Jogailaitis (Lenkijos karalius, XV a.)
- avangardas
- maršalas
- tėvonija
- tėvonija tėvų palikimas
- vaivada
- Žygimantas Kęstutaitis (Lietuvos didysis kunigaikštis, XIV–XV a.)
- „Lietuvos Jeruzalė“ „Jerušalaim de Lite“
- vietininkas
- Kazimieras (Lietuvos didysis kunigaikštis)
- Zigmanto II antkapis
- Kazimieras Skirgaila (Lenkijos karalius)
- didysis kunigaikštis