Santrauka
2 Apie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu mą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti nę ir žemutinę sužinome iš kuo pa tikimiausio šaltinio, iš didžiojo kunigaikščio Vytauto 1420 metais Romos imperatoriui Zigmantui rašvto laiško: Terra Samaytarum, - pa- 14 . Imperatorius Zigmantas, įsibaiminęs dėl tokio aiš kaus Jogailos valstybės stiprėjimo, be to, svarbiausiu to meto politikos tikslu laikydamas visų krikščioniškųjų kraštų su vienijimą turkams atremti, nusprendė imtis bet ko, kad tik sukiršintų Jogailą su. Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinėjo.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 2 Apie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu mą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti nę ir žemutinę sužinome iš kuo pa tikimiausio šaltinio, iš didžiojo kunigaikščio Vytauto 1420 metais Romos imperatoriui Zigmantui rašvto laiško: Terra Samaytarum, - pa- 14 ##. | c-001 | |
| t-002 Imperatorius Zigmantas, įsibaiminęs dėl tokio aiš kaus Jogailos valstybės stiprėjimo, be to, svarbiausiu to meto politikos tikslu laikydamas visų krikščioniškųjų kraštų su vienijimą turkams atremti, nusprendė imtis bet ko, kad tik sukiršintų Jogailą su. | c-002 | |
| t-003 Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinėjo. | c-003 | |
| t-004 Jis net imperatorių Zig mantą paragino rūpintis Jogailos išlaisvinimu ir pats asme niškai savo autoritetu didžiai prie to prisidėjo5. | c-004 | |
| t-005 Nors iš kailio nėrėsi imperatorius Zigmantas ir diJurgis Lengvenaitis (vert. | c-005 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 2 Apie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu mą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti nę ir žemutinę sužinome iš kuo pa tikimiausio šaltinio, iš didžiojo kunigaikščio Vytauto 1420 metais Romos imperatoriui Zigmantui rašvto laiško: Terra Samaytarum, - pa- 14 .
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
5 [apie gotų genties kilmę ir karo žygius]); yra ne kokios nors vie nos tautos nomen gentile [giminės vardas], bet toks įvairių tautų sam būrio nomen sociale [bendruomenės vardas], koks yra frankų pavadini mas. 2 Apie Lietuvos ir Žemaitijos tapatu mą ir apie tą jos dalijimą į aukštuti nę ir žemutinę sužinome iš kuo pa tikimiausio šaltinio, iš didžiojo kunigaikščio Vytauto 1420 metais Romos imperatoriui Zigmantui ra- švto laiško: Terra Samaytarum, - pa- 14
Puslapis 31
I KNYGA Visame tame plote, nuo senų senovės apaugusiame girio mis, palei gausių upių, versmių, ežerų krantus, stovėjo var ganos medžioklių trobelės.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Imperatorius Zigmantas, įsibaiminęs dėl tokio aiš kaus Jogailos valstybės stiprėjimo, be to, svarbiausiu to meto politikos tikslu laikydamas visų krikščioniškųjų kraštų su vienijimą turkams atremti, nusprendė imtis bet ko, kad tik sukiršintų Jogailą su.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Paskutinieji šio didžio valdovo viešpatavimo metai buvo apnuodyti atkaklių pastangų siekti Lietuvai karūnos. Imperatorius Zigmantas, įsibaiminęs dėl tokio aiš kaus Jogailos valstybės stiprėjimo, be to, svarbiausiu to meto politikos tikslu laikydamas visų krikščioniškųjų kraštų su vienijimą turkams atremti, nusprendė imtis bet ko, kad tik sukiršintų Jogailą su Vytautu ir Lietuvą nuo Lenkijos Timofiejewicz i Bojar cztoby posłał swoich Bojar k Wiłowtu i udariłby czołom za Pskowicz: i biasze tohda ie- mu brań s Kniazem Juriiem o Welikom Kniażenii, no obacze o wsem tom ne- breh ureczesia, i na zimu prisła W el.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinėjo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau kai ten išaiškėjo, kad, užuot aptarus turkų klausimą, imperatoriaus imamasi gudrių už mačių siūlyti Vytautui Lietuvos karūną, lenkai tuo bemat pasipiktino, svarstymai nutrūko ir visi skubinai išsivažinė- jo. Zigmantas, vis dėlto pasėjęs nesantaikos sėklą tarp bro lių ir dviejų tautų, pargrįžęs tuoj pat išleido pasiuntinius su karūna pas Vytautą. Deja, tik dalis tos pasiuntinybės pasie kė Lietuvos sostinę: kai kuriuos jų didžialenkiai sulaikė prie sienos ir imperatoriaus aktus, kuriais Vytautui pripažįsta mas karaliaus titulas, atėmė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Jis net imperatorių Zig mantą paragino rūpintis Jogailos išlaisvinimu ir pats asme niškai savo autoritetu didžiai prie to prisidėjo5.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Lenkijos bajorai, pasipiktinę tokiu akiplėšišku Švitri gailos elgesiu, susirinkę Varkoje, nusprendė pirmiausia ofi cialiai nusiųsti pas jį pasiuntinius, kurie pareikalautų išlais vinti karalių, o jeigu tai nieko neduotų, - surengti žygį į Lietuvą susirinkus ties Kijanų kaimu prie Viepšo4. Čia ener gingai reiškėsi popiežius Martynas V. Jis net imperatorių Zig mantą paragino rūpintis Jogailos išlaisvinimu ir pats asme niškai savo autoritetu didžiai prie to prisidėjo5.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Nors iš kailio nėrėsi imperatorius Zigmantas ir diJurgis Lengvenaitis (vert.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Nors iš kailio nėrėsi imperatorius Zigmantas ir di- Jurgis Lengvenaitis (vert. past.). 21 Id., p. 127. Slapt. archiv. 22 Praėjusiais metais aplankę Pabaiską, įsitikinome, kad žmonėse dar gyvi prisiminimai apie šioje vietoje vyku sį garsų mūšį ir apie ten žuvusį kaž kokį priešų kunigaikštį ar riterį. Kai kurie gyventojai, kad gimtosioms apylinkėms suteiktų daugiau soli dumo, dargi įrodinėja, neišmanyda mi istorijos, kad anuomet ties Pa baisku galvą padėjęs čekų karalius Vaclovas ir pan. Pabaisko vietovė kalvota, tačiau atvira, o ten, kur da bar iškilusi nauja mūrinė bažnyčia, netgi gana graži. Žemė derlinga, Viktorijos upelis, nors mažas, bet vertas gražaus vardo. Pabaiskas yra parapijos kaimas, priklausantis vie tiniam klebonui ir nutolęs nuo iš Vil niaus į Ukmergę einančio pašto trak to į kairę per 2 varstus, per pusę mylios už Kščeniškių. I šios knygos priede spausdiname Pabaisko kle bonijos fundaciją. 220
Puslapis 237
I I I KNYGA dysis magistras gudriausiomis suktybėmis siekė, kad nu trūktų Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, grėsmingos jų užma čios žlugo; su Vladislovu Jogaila turėjo būti sudaryta ilga laikė taika.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |