1292 ir 1294 m. Ordino kariuomenė nusiaubė Gaižuvos sritį prie Nemuno dešiniojo kranto tarp Dubysos ir Nevėžio. Magistras Meinhardas su kariauna, kurioje buvo tūkstantis kryžiuočių riterių, įsiveržė į Lietuvą ir nusiaubė Paštuvos bei Gaižuvos valsčius.
Taip pat du kartu (1292, 1294) ordino kariuomenė\npasiekė Nemuno dešiniojo kranto sritis tarp Dubysos ir Nevėžio,\nnusiaubdama Gaižuvos (« Gesovie ») ir prie Vilkijos Pačtuvos (« Pa\nstovie ») sritis^27. 0 1295 kryžiuočiai sunaikino prie Nemuno stiprią\npilį « Kymel »^28.
Vėliau su didesne kariauna, kurioje vien kryžiuočių buvo tūkstantis riterių, įsiver žė į Lietuvą pats magistras Meinhardas, žiauriai nu siaubė Paštuvos ir Gaižuvos valsčius, nušluodamas juos ugnimi. Pasivijęs jį, atsitraukiantį su dideliu grobiu, Jazbutas įniko persekioti už- N u žu d o m a s lie tu v ių pakaimę vorą, kuriai tuomet k u n ig a ik štis J a zb u ta s vadovavo Henrikas Cutsver- tas. Šį išvydęs, Jazbutas, su įniršiu prisiminęs ankstesnę savo nešlovę, iš visų jėgų puolė priešą ir kirto jam kalaviju į petį; sužeistas Hen rikas ietimi persmeigė Jazbutą, kuris, griūdamas že mėn, nukirto kalaviju puolančiam nugalėtojui pirštą.
Pasak Teodoro Narbuto, Gaižuvos ir Paštuvos valsčiuose susibūrusi kariauna su grobiu, kurį sudarė ir vaikai bei jaunos moterys, nužygiavo prie savo sienų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Galop per Gaižuvos, Paštuvos valsčius susibūrė kariauna draugėn vienoje vietoje ir su gausiu grobiu, kurį sudarė ir daugybė vaikų bei jaunų m oterų, be jokių kliūčių nužygiavo prie savo sienų.