Santrauka
Dusburgietis teigia, kad kartą vakarėjant jis išvydo link jo atjojant juodų juodžiausiu žirgu raitelį, kuris jam tarė: „Henrikai, eikš su manimi, bet vienui vienas, nuvesiu tave į tokią vietą, kur tu pelnysi didelį grobį“.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad kartą vakarėjant jis išvydo link jo atjojant juodų juodžiausiu žirgu raitelį, kuris jam tarė: „Henrikai, eikš su manimi, bet vienui vienas, nuvesiu tave į tokią vietą, kur tu pelnysi didelį grobį“. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad kartą vakarėjant jis išvydo link jo atjojant juodų juodžiausiu žirgu raitelį, kuris jam tarė: „Henrikai, eikš su manimi, bet vienui vienas, nuvesiu tave į tokią vietą, kur tu pelnysi didelį grobį“.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kartą vakarėjant jis išvydo link jo atjojant juodų juodžiausiu žirgu raitelį, kuris jam tarė: „Henrikai, eikš su manimi, bet vienui vienas, nuvesiu tave į tokią vietą, kur tu pelnysi didelį grobį“. Henrikas nudžiugo ir, užsėdęs savo žirgą, nusekė iš paskos visokiausiais keliais ir šunkeliais. Galop jis prijojo vietą, kur jo arklys nebenorėjo toliau nė žingsnio žengti, nors jį ir smarkiai ragino pentinais. Mat arklys matė pavojų, kurio raitelis nakties tamsoje negalėjo išvysti. Galop Henrikas tarė savo arkliui, stipriai jį paspausdamas pentinais: „Vardan viešpaties— į priekį“. Tada jo bendras, tai yra velnias, atsistojo prieš jį ir pasakė: „Tavo laimė, kad paminėjai savo dievo vardą, jeigu to nebūtum padaręs, jau būtum negyvas nutrenktas į šią pragarmę“. Pagautas siaubo, Henrikas liko stovėti toje vietoje, iki aušros nedrįsdamas nei į priekį žengti, nei atgal trauktis; kai jis išvydo neapsakomai aukštą skardį, nuo kurio galėjo nukristi į giliausią prarają, jeigu arklys būtų bent žingsnį žengęs į priekį, jis paženklino save šventuoju kryžiaus ženklu ir pašlovino vardą viešpaties, per kurį išvengė šitokio siaubingo pavojaus.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Henrikas
- miera
- Brolių ir Livonijos pagalbos pergalė prieš sembus Bečių (Pabečių) valsčiuje
- Danijos karaliaus kariai iš Revelio
- Ditrichas iš Bernheimo
- Dundulienė P
- Henrikas iš Berkos
- Hermanas Balkas
- Karusės mūšis (1270 m. vasario 16 d.)
- Konradas (Mazovijos kunigaikštis)
- Konradas iš Tuteleno
- Konrado dovanos prūsų pasiuntiniams siekiant malšinti antpuolius
- Krivis
- Kryžiuočių ordinas
- Lietuviai
- Mosin-Nagant šautuvas
- Ottonas Luterbergas
- Palikime savo žirgus toli užpakalyje
- Pergalės grobio aukojimas dievams ir trečdalio skyrimas kriviui
- Pomeranai
- Prūsų degintinės laidotuvės su įkapėmis ir palydimaisiais
- Ragainės brolių žirgų pagrobimas ir Ragainės bei Skalvių papilių sudeginimas (1295 m.)
- Raitas keliavimas į bažnyčią, mugę ir kitas vietas
- Rusiškas 1870 m. modelio šautuvas Berdan Nr. 2
- Sventopelkas (Lenkijos karalius)
- Teisybė, jie niekada nesitraukia
- Užstato daiktai Trakų žydų privilegijoje
- Vaclovas (Čekijos ir Lenkijos karalius)
- gurguolė
- ignobiles
- stabmeldys
- vyskupo teisėjas
- Žirgų plauko spalvos tabu iš pagarbos dievams
- žirgų kapai
- žygūnai
- lengvoji kavalerija