Santrauka
Akonas šiame šaltinyje minimas kaip Jeruzalės karalystės sostinė, Vokiečių ordino ankstyvosios pradžios vieta ir paskutinis likęs Šventosios žemės miestas prieš jo žlugimą.
Pavadinimai šaltiniuose
- Akonas
- Akra
- Akros
Kas tai
Akonas čia rodomas kaip miestas ir uostas, susijęs su kryžininkų karo, ligoninės bei Ordino ištakų istorija.
Geografinis ir istorinis kontekstas
Šaltinio įvade ir pasakojime Akonas jungia Jeruzalės karalystės žlugimo, 1190 m. apgulties, Ordino ankstyvosios institucionalizacijos ir vėlyvojo miesto sunaikinimo siužetus.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Akonas šiame leidime apibūdinamas kaip Jeruzalės karalystės sostinė, kurios žlugimą aprašė kronikininkas. | c-001 | |
| t-002 Seniausias pasakojimas apie Vokiečių ordino įsikūrimą greičiausiai 1204-1211 m. atsirado Akone. | c-002 | |
| t-003 Paėmus Akoną, brolis Henrikas prie miesto sienų priešais šv. Mikalojaus vartus nupirko sklypą bažnyčiai ir ligoninei. | c-003 | |
| t-004 1290 m. Akonas buvo paskutinis likęs miestas prieš jo sugriovimą. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Citata parodo Akoną kaip Jeruzalės karalystės sostinę ir jos žlugimo ašį.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Petras iš Dusburgo puikiai suvokė ryšį tarp Ordino kovos prieš Pabaltijo tautas ir kitų feodalinių riterių žygių prieš musulmoniškąjį pasaulį. Antisaracėniškos idėjos išreikštos kronikos IV-ojoje dalyje. Aprašęs Jeruzalės karalystės sostines Akono (Akros) žlugimą (1291 m.), kronikininkas įdėjo savotišką šventosios žemės apraudojimą ir trumpai atpasakojo kryžiaus žygių istoriją, kurioje pritariama popiežiaus kurijos pastangoms suartėti su totoriais — mongolais ir aprašomi pastarųjų žygiai prieš Siriją bei kitas musulmoniškąsias šalis (IV, 57, 69, 77—80, 87, 108).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Citata datuoja ankstyviausią pasakojimą apie Ordino pradžią Akone.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Seniausias pasakojamojo pobūdžio šaltinis apie Vokiečių ordino įsikūrimą, atsiradęs Akone greičiausiai 1204—1211 m. ankstesnių (XII a. pabaigos) dokumentų pagrindu, yra „Pasakojimas (Narratio…) apie Teutonų ordino pradžią“109.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Citata sieja Akoną su ligoninės ir bažnyčios atsiradimu po miesto paėmimo.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Pirmas šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras brolis Henrikas, vadinamas Valpotu, vadovavo daug metų, o mirė lapkričio penktą (pirmą) dieną ir palaidotas Akone. Bremeno ir Liubeko miestiečiai, pirmieji šio ordino steigėjai, kurie, kaip jau buvo sakyta, ištesėję įžadą nukeliauti į šventąją žemę ir susirengę grįžti į namus, patarti minėtojo valdovo Fridricho, Švabijos kunigaikščio, bei kitų Vokietijos kilmingųjų, dalyvavusių Akono apsiaustyje, jam ir padovanojo šią ligoninę su visomis gausiai gautomis išmaldomis bei gėrybėmis, kurioje šiems ligoniams jis drauge su broliais nuolankiai tarnavo ir rūpino visa, kas reikalinga. Paėmus Akoną, tas pats brolis Henrikas nupirko žemės sklypą prie miesto sienų priešais švento Mikalojaus vartus, kur pastatydino bažnyčią, ligoninę bei kitokius namus ir kur drauge su savo broliais
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Citata rodo Akoną kaip paskutinį likusį miestą prieš galutinį žlugimą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Taigi šitaip dievas nubaudė savo tautą ir paniekino jos paveldą. Šitaip jų nedraugai gavo viršų, o jie tapo pažeminti, nes jųjų priešai užgrobė ne tik žadėtąją žemę, bet beveik visas apygardas, miestus bei tvirtoves nuo pat Egipto žemės pakraščių ligi Mezopotamijos daugiau nei dvidešimties dienų kelio ruože, be to, daug kitų miestų bei tvirtovių pajūryje. Po to daug karalių ir kunigaikščių, atžygiavusių su nesuskaitoma galybe karių, atsiėmė šventąją žemę, tačiau vėl ją prarado, ir šitaip ji 1250 viešpaties metais pradėjo aiškiai irti, kol to paties viešpaties 1290 metais pagonys iš pamatų sugriovė Akono miestą, kuris vienas tebuvo likęs.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |