Aprašęs Akono žlugimą 1291 m., Petras Dusburgietis pateikė Šventosios Žemės apraudojimą ir trumpą kryžiaus žygių istoriją.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
Aprašęs Jeruzalės karalystės sostines Akono (Akros) žlugimą\n(1291 m.), kronikininkas įdėjo savotišką šventosios žemės apraudojimą ir trumpai\natpasakojo kryžiaus žygių istoriją, kurioje pritariama popiežiaus kurijos pastangoms\nsuartėti su totoriais — mongolais ir aprašomi pastarųjų žygiai prieš Siriją bei kitas\nmusulmoniškąsias šalis (IV, 57, 69, 77—80, 87, 108).
Henrikas Valpotas mirė lapkričio pradžioje ir buvo palaidotas Akone.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 39
Apie brolį Henriką Valpotą, pirmą šventosios Marijos Teutonų namų ligoninės magis\n trą\n\n Pirmas šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras brolis\nHenrikas, vadinamas Valpotu, vadovavo daug metų, o mirė lapkričio penktą (pirmą)\ndieną ir palaidotas Akone. Bremeno ir Liubeko miestiečiai, pirmieji šio ordino steigėjai,\nkurie, kaip jau buvo sakyta, ištesėję įžadą nukeliauti į šventąją žemę ir susirengę grįžti\nį namus, patarti minėtojo valdovo Fridricho, Švabijos kunigaikščio, bei kitų Vokietijos\nkilmingųjų, dalyvavusių Akono apsiaustyje, jam ir padovanojo šią ligoninę su visomis\ngausiai gautomis išmaldomis bei gėrybėmis, kurioje šiems ligoniams jis drauge su\nbroliais nuolankiai tarnavo ir rūpino visa, kas reikalinga.
Paėmus Akoną, brolis Henrikas Valpotas prie miesto sienų priešais Šv. Mikalojaus vartus pastatydino bažnyčią, ligoninę ir kitus namus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 39
Paėmus Akoną, tas pats brolis\nHenrikas nupirko žemės sklypą prie miesto sienų priešais švento Mikalojaus vartus,\nkur pastatydino bažnyčią, ligoninę bei kitokius namus ir kur drauge su savo broliais\n\n 154 Šiame skyrelyje Dusburgietis aprašo jauniausio iš trijų didžiųjų riterių ordinų\n— Vokiečių (Kryžiuočių) ordino pradžią (itališkasis Joanitų ordinas įkurtas XI a.
Dusburgiečio pasakojime 1290 m. pagonys iš pamatų sugriovė Akoną, kuris buvo likęs vienintelis Šventosios Žemės miestas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 241-242
Po to daug karalių\nir kunigaikščių, atžygiavusių su nesuskaitoma galybe karių, atsiėmė šventąją žemę,\ntačiau vėl ją prarado, ir šitaip ji 1250 viešpaties metais pradėjo aiškiai irti, kol to paties\nviešpaties 1290 metais pagonys iš pamatų sugriovė Akono miestą, kuris vienas tebuvo\nlikęs. Dvejopa šio miesto sugriovimo priežastis: pirma, nesantarvė valdovų, kurie, jį\ngindami, nerado bendros kalbos, antra, tai, kad kryžininkai, jo šventenybės popiežiaus\natsiųsti į pagalbą, neteko sveiko proto ir nuolatiniais maištais bei sąmokslais ardė savo\n\ngalią.
Seniausias pasakojamojo pobūdžio šaltinis apie Vokiečių ordino įsikūrimą greičiausiai 1204–1211 m. atsirado Akone.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 22
Seniausias pasakojamojo pobūdžio šaltinis apie Vokiečių ordino įsikūrimą, atsiradęs Akone greičiausiai 1204—1211 m. ankstesnių (XII a. pabaigos) dokumentų pagrindu, yra „Pasakojimas (Narratio...) apie Teutonų ordino pradžią“109.
1290 m. gegužės 19 d. sultonas sugriovė Akoną, paėmė į nelaisvę ir išžudė daug krikščionių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 240
Apie Akono miesto sugriovimą\n\n 1290 viešpaties metais, mergelės Potencianos dieną, tai yra gegužės 19, sultonas\nsugriovė Akono miestą ir paėmė į nelaisvę bei išžudė be galo daug krikščionių (Mart. p.\n421; Ptol. 24, 23, 24).
Paėmus Akoną, brolis Henrikas Valpotas prie miesto sienų priešais Šv. Mikalojaus vartus nupirko sklypą bažnyčiai ir ligoninei.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 39
Paėmus Akoną, tas pats brolis\nHenrikas nupirko žemės sklypą prie miesto sienų priešais švento Mikalojaus vartus,\nkur pastatydino bažnyčią, ligoninę bei kitokius namus ir kur drauge su savo broliais\n\n 154 Šiame skyrelyje Dusburgietis aprašo jauniausio iš trijų didžiųjų riterių ordinų\n— Vokiečių (Kryžiuočių) ordino pradžią (itališkasis Joanitų ordinas įkurtas XI a.
Akonas šiame leidime apibūdinamas kaip Jeruzalės karalystės sostinė, kurios žlugimą aprašė kronikininkas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
Aprašęs Jeruzalės karalystės sostines Akono (Akros) žlugimą\n(1291 m.), kronikininkas įdėjo savotišką šventosios žemės apraudojimą ir trumpai\natpasakojo kryžiaus žygių istoriją, kurioje pritariama popiežiaus kurijos pastangoms\nsuartėti su totoriais — mongolais ir aprašomi pastarųjų žygiai prieš Siriją bei kitas\nmusulmoniškąsias šalis (IV, 57, 69, 77—80, 87, 108).
1290 m. Akonas buvo paskutinis likęs miestas prieš jo sugriovimą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 241
Taigi šitaip dievas nubaudė savo tautą ir paniekino jos paveldą. Šitaip jų nedraugai gavo viršų, o jie tapo pažeminti, nes jųjų priešai užgrobė ne tik žadėtąją žemę, bet beveik visas apygardas, miestus bei tvirtoves nuo pat Egipto žemės pakraščių ligi Mezopotamijos daugiau nei dvidešimties dienų kelio ruože, be to, daug kitų miestų bei tvirtovių pajūryje. Po to daug karalių ir kunigaikščių, atžygiavusių su nesuskaitoma galybe karių, atsiėmė šventąją žemę, tačiau vėl ją prarado, ir šitaip ji 1250 viešpaties metais pradėjo aiškiai irti, kol to paties viešpaties 1290 metais pagonys iš pamatų sugriovė Akono miestą, kuris vienas tebuvo likęs.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Petras iš Dusburgo puikiai suvokė ryšį tarp Ordino kovos prieš Pabaltijo tautas ir kitų feodalinių riterių žygių prieš musulmoniškąjį pasaulį. Antisaracėniškos idėjos išreikštos kronikos IV-ojoje dalyje. Aprašęs Jeruzalės karalystės sostines Akono (Akros) žlugimą (1291 m.), kronikininkas įdėjo savotišką šventosios žemės apraudojimą ir trumpai atpasakojo kryžiaus žygių istoriją, kurioje pritariama popiežiaus kurijos pastangoms suartėti su totoriais — mongolais ir aprašomi pastarųjų žygiai prieš Siriją bei kitas musulmoniškąsias šalis (IV, 57, 69, 77—80, 87, 108).
Susietas teiginys: t-008
Susieti teiginiai: t-008
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
2. Apie brolį Henriką Valpotą, pirmą šventosios Marijos Teutonų namų ligoninės magis trą Pirmas šventosios Marijos Teutonų namų Jeruzalėje ligoninės magistras brolis Henrikas, vadinamas Valpotu, vadovavo daug metų, o mirė lapkričio penktą (pirmą) dieną ir palaidotas Akone. Bremeno ir Liubeko miestiečiai, pirmieji šio ordino steigėjai, kurie, kaip jau buvo sakyta, ištesėję įžadą nukeliauti į šventąją žemę ir susirengę grįžti į namus, patarti minėtojo valdovo Fridricho, Švabijos kunigaikščio, bei kitų Vokietijos kilmingųjų, dalyvavusių Akono apsiaustyje, jam ir padovanojo šią ligoninę su visomis gausiai gautomis išmaldomis bei gėrybėmis, kurioje šiems ligoniams jis drauge su broliais nuolankiai tarnavo ir rūpino visa, kas reikalinga.