Vilniaus apgultis ir Kreivosios pilies sudeginimas
1390 m. rugsėjis-spalis
3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
1390 m. rugsėjį kryžiuočių, užsienio riterių ir Vytauto pajėgos apsupo Vilnių. Po puolimo sudegė Kreivoji, arba Žemutinė, pilis, o Aukštutinę pilį penkias savaites gynė Mikalojus Moskoževskis; pasakojime apgultis vaizduojama kaip sunkus smūgis Lietuvos sostinei.
Il KNYGA\nIšdidūs, pasiekę kruviną pergalę, pasitikintys savo siekių \nsėkme ir riteriškojo karo meno išmanymu, kryžiuočiai jau \nneabejojo, kad užimti Aukštutinę pilį jiems nebus sunku, tad \nvisas pajėgas nukreipė prieš ten apgultus lenkus. Nuolati\nnės atakos iš tiesų smarkiai kamavo įsitvirtinusią įgulą, bet \nniekas neįstengė palaužti lenkų narsos ir ištvermės Mos- \nkoževskio gynybos linijose. Tas šaunus karys, išvaręs iš tvir\ntovės visus įtartinus žmones, juolab tuos, kurie galėjo slap\nčia linkti į Vytauto pusę, įstengė duoti smarkų atkirtį penkias \nsavaites nesiliaujantiems įnirtingiems apsupusiųjų antpuo\nliams.
Kai rug\npjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy\nko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa\npročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę \njų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng\nvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar \nesanti pagonių šalis. Galop ta galinga kariauna išsiruošė į \nžygį vedama vyriausiojo vado Ordino maršalo Engelhardo \nRabės22, kadangi didysis magistras Konradas Ciolneris gu\nlėjo pakirstas sunkios ligos. Tūkstančiui rinktinių anglų
Ta nelaiminga ap\nsuptis Lietuvos sostinei buvo smūgis, ilgam į atmintį įsirė\nžęs. Didelė dalis gyventojų žuvo per kautynes prie Žemuti\nnės pilies, o kiti, netekę prieglobsčio ir mieste, ir \naplinkinėse pilyse, kryžiuočių nuožmiai nudriokotose, iš\nsibėgiojo po visą kraštą36. Pats miestas tiesiog visai sunai\nkintas, Kreivoji, arba Žemutinė, pilis, išskyrus mūrinę da\nlį, sudeginta; Aukštutinė tvirtovė pagaliau per daugybę \nišardų susilpninta; tiktai neįveikiamas Moskoževskis su\ndar ir Onacevičiaus pastabą, \nprie Hlebovičiaus Vytauto \ngyvenimo aprašymo.