Mikalojus Moskoževskis penkias savaites atrėmė apgulėjų antpuolius Aukštutinės pilies gynyboje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 141
Il KNYGA Išdidūs, pasiekę kruviną pergalę, pasitikintys savo siekių sėkme ir riteriškojo karo meno išmanymu, kryžiuočiai jau neabejojo, kad užimti Aukštutinę pilį jiems nebus sunku, tad visas pajėgas nukreipė prieš ten apgultus lenkus. Nuolatinės atakos iš tiesų smarkiai kamavo įsitvirtinusią įgulą, bet niekas neįstengė palaužti lenkų narsos ir ištvermės Moskoževskio gynybos linijose. Tas šaunus karys, išvaręs iš tvirtovės visus įtartinus žmones, juolab tuos, kurie galėjo slapčia linkti į Vytauto pusę, įstengė duoti smarkų atkirtį penkias savaites nesiliaujantiems įnirtingiems apsupusiųjų antpuoliams.
Per 1390 m. Vilniaus apgultį žuvo daug gyventojų, miestas buvo beveik sunaikintas, Kreivoji pilis sudeginta, o Aukštutinė tvirtovė susilpninta.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 144
Ta nelaiminga apsuptis Lietuvos sostinei buvo smūgis, ilgam į atmintį įsirėžęs. Didelė dalis gyventojų žuvo per kautynes prie Žemutinės pilies, o kiti, netekę prieglobsčio ir mieste, ir aplinkinėse pilyse, kryžiuočių nuožmiai nudriokotose, išsibėgiojo po visą kraštą36. Pats miestas tiesiog visai sunaikintas, Kreivoji, arba Žemutinė, pilis, išskyrus mūrinę dalį, sudeginta; Aukštutinė tvirtovė pagaliau per daugybę išardų susilpninta; tiktai neįveikiamas Moskoževskis su dar ir Onacevičiaus pastabą, prie Hlebovičiaus Vytauto gyvenimo aprašymo.
1390 m. žygiui į Vilnių vadovavo Ordino maršalas Engelhardas Rabė, o į parengtį Prūsijoje atvyko savanoriai iš Anglijos ir Prancūzijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai lengvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis. Galop ta galinga kariauna išsiruošė į žygį vedama vyriausiojo vado Ordino maršalo Engelhardo Rabės22, kadangi didysis magistras Konradas Ciolneris gulėjo pakirstas sunkios ligos. Tūkstančiui rinktinių anglų