Lenčica

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kai sužinojo, kad kryžiuočių pasiuntinys, Tomo komtūras, atvyko pas Jogailą į Lenčicą, pa­ siuntė ten ir Vytautas savo delegatus: Vilniaus vaivadą (palati­ num) Gedgaudą (Gedigoldum) ir maršalką Rumbaudą (Rum­ poldum). Atvykę jie į Lenčicą (1429 VI. 18), įteikė Jogailai Vy­ tauto laišką.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jogaila dar kartą pasitaręs su savo didikais, atsakė, kad apie tokį svarbų reikalą, kuris liečia Lenkiją ir Lie­ tuvą, suvažiavime per mažai esą didikų ir riterių ir dėl to negalįs nieko galutinai atsakyti. Tada lietuvių delegacija Vytauto vardu griežtai pareiškė: ar Jogailai patiks ar nepatiks — Vytautas vis tiek karūną priims ir ant savo galvos užsidės^3 ). Paskum Vy­ tauto pasiuntiniai greit išvyko iš Lenčicos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Tada jie kreipėsi į Jogailą, klausdami: ar jis padės „išgamai“ Vytautui, jei jie kovotų dėl Žemaitijos susigrąžinimo. Bet 1409 m. visuotiname Lenčicos suvažiavime, kur turėjo būti tas klausimas išspręstas, gavo viršų bendradarbiavimo idė­ ja su Lietuva. — Ordinui buvo trumpai atsakyta: jei jis pultų Žemaitiją, tada Jogaila užpultų Prūsus, nes „Lietuvos priešus laikome savais”^1 ).

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Atvykę jie į Lenčicą (1429 VI. 18), įteikė Jogailai Vy­ tauto laišką. Jogaila, užimtas pasitarimais su kryžiuočiais, nesi­ skubino atsakyti Lietuvos delegatams.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Mat bemaž tuo\npačiu metu Vytenis lyg niekur nieko, tarytum tėvynė\nbūtų visiškai saugi nuo prie-\nV y te n is\nįsiv e ržia\nį\nšo, Mazovijos pasieniais įsi-\nL en k iją ir u žim a Len-\nveržė, sutelkęs žygiui tūks-\nčicą\ntantį aštuonis šimtus raitelių,\nį Lenčicos kraštą. Dėjosi šitai\nsekmadienį, todėl į miestą buvo prigužėję iš aplinkinių\nkaimų į pamaldas galybė kaimiečių ir bajorų. Tiesiai\niš kelio, niekieno nelauktas, Vytenis užėmė miestą, ko­\nva ir grėsmė artėjo prie bažnyčios, padrikai puolan­\nčius karius bažnyčioje užsidariusi minia, iš siaubo įga­\nvusi drąsos, atstūmė; į besiartinančius jie svaidė vis­\nką, kas tik pakliuvo po ranka, vis dėlto, kai užsidegė\naplinkiniai namai, nuo dūmų ir liepsnos daugelis žuvo,\ngalop bažnyčia buvo užimta ir išplėšta.