Santrauka
Žuvusiam maršalkai Schindekopui paminklinis kryžius buvo pastatytas tuojau po mūšio; jam sugriuvus, ant tų pačių pamatų 1835 m. buvo šis pastatytas. Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka. Jame žuvo patsai ordino kariuomenės vadas — maršalka, trys komtūrai (pilių bei sričių viršininkai) ir daugybė riterių.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Maršalkai Schindekopui paminklinis kryžius buvo pastatytas tuojau po mūšio, o 1835 m. atstatytas ant tų pačių pamatų. | c-001 | |
| t-002 Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Maršalkai Schindekopui paminklinis kryžius buvo pastatytas tuojau po mūšio, o 1835 m. atstatytas ant tų pačių pamatų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Rūdavos mūšio paminklas. Žuvusiam maršalkai Schindekopui pamin- klinis kryžius buvo pastatytas tuojau po mūšio; jam sugriuvus, ant tų pačių pa- matų 1835 m. buvo šis pastatytas. 1870 m. trečią kartą atnaujintas, jis dabar vėl kitaip atrodo. tutis, o Vilniuje Algirdas pasikvietę kryžiuočių vadovybę, padarė su ja sutartis, tačiau kryžiuočiai vis dėlto nesitraukė; ne- pajėgdami paimti pilių, jie naikino miestus ir apylinkes.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tikrosios Lietuvos bylas spręsdavo Vilniuje, o gudiškųjų sričių — Naugarduke ir Minske. XVIII amž. jis ėmė rinktis tik Vilniuje ir Gardine. Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Ryšiai
Susiję objektai
- Algirdas
- Kryžiuočių ordinas
- tribunolas
- Gedgaudas
- Jogailos ir Vokiečių ordino puolimo sutartis (1382 m. liepos 6 d.)
- Kęstutis
- Mikalojus Radvila Juodasis
- Ordino žygis į Lietuvą ir Suražiaus pilies sudeginimas (1392 m. ruduo)
- Rūdavos mūšis (1370 m. vasario 17 d.)
- Seimo darbų statutas ir instrukcijų saikdinimo draudimas (seimas)
- Seimų vieta Lietuvoje ir Gardino kas trečio seimo taisyklė (seimas)
- Seimų vietos įstatymo pakeitimas (1673 m.)
- Seimų vietos įstatymo priėmimas (1673 m.)
- Trakų pilies pasidavimas Jogailai (1382 m. liepos 20 d.)
- Vytauto persikėlimas pas Ordiną (1382 m. pabaiga)
- Vytauto žygis į Ordino žemes (1377 m.)
- partizaniškas karas
- Piktuoju iš manęs dar niekas nieko nelaimėjo
- Vyriausiojo Lietuvos tribunolo teisėjų rinkimas seimeliuose
- Zaberezinskis