Santrauka

Kad ji nekliudytų, Gediminas su ja susigiminiavo, išleisdamas už Tverės kunigaikščio savo dukterį. Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną. Be paties Vytauto ir Jogailos, čia atvyko Maskvos, Tverės, Riazanės kunigaikščiai; atvyko daugybė Vytauto priklausomų rusų kunigaikščių; pagaliau atvyko pats imperatorius Zigmantas, popiežiaus legatas ir daugelio Vokietijos miestų ir kunigaikščių atstovų.

Teiginiai

Teiginys
t-001 Vytautas gerais santykiais su Didžiuoju Magistru siekė apsaugoti savo susilpnėjusią įtaką Tverio kunigaikštijoje.
t-002 Popiežius Eugenijus IV 1434 m. laiške užtarė Sofiją, Tverės kunigaikščio Boriso dukterį, patekusią Žygimanto galion.
t-003 Vytauto rytų politikoje Tverė buvo viena iš sričių, kurią jis siekė paimti savo valdžion arba turėti jai didelę įtaką.
t-004 Į Vytauto suvažiavimą atvyko Maskvos didysis kunigaikštis, Tverės-Riazanės, Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai bei kiti pasiuntiniai.
t-005 Algirdas gynė Tverės kunigaikščio Mykolo teises ir ginklu trukdė Maskvai įsitvirtinti Tverėje.
t-006 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Tverės ir Riazanės kunigaikščiai, Maskvos valdovas bei daug kitų svečių iš Rusios.
t-007 1449 m. Kazimieras ir Maskva pasidalijo įtakos sritimis, o Tverė liko Lietuvos įtakoje.
t-008 1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila sustiprino ryšius su Tverės kunigaikščiais.
t-009 Maskva privertė Lietuvos sąjungininkę Tverę pasiduoti jos valdžiai.
t-010 1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila sustiprino ryšius su Tverės kunigaikščiais.
t-011 Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Tverė buvo palikta Lietuvos įtakoje.
t-012 1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą, gavo mongolų leidimą rinkti duoklę iš kitų Rusios kunigaikštijų.
t-013 Vytautas rytų politikoje siekė valdyti arba stipriai veikti Tverę, Maskvą, Pskovą, Naugardą, Riazanę ir totorius.
t-014 Tverio-Riazanės kunigaikščiai buvo tarp atvykusių dalyvių kartu su Naugardo ir Pskovo kunigaikščiais.
t-015 Po Aleksandro ir Elenos santuokos į Vilnių atvykstantiems pirkliams iš Tverės ir kitų Rusios miestų imta steigti naujas užeigas.
t-016 Susilpnėjusią įtaką Rusijoje, ypač Tverės kunigaikštijoje, buvo siekiama apsaugoti gerais santykiais su didžiuoju magistru.
t-017 Algirdo žmonos, Tverės kunigaikštytės, pakviesti bazilijonai jo valdymo pradžioje įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę bažnyčią.
t-018 1430 metais į Vytauto karūnavimo iškilmes Trakuose ir Vilniuje atvyko Tverės kunigaikščiai.
t-019 Algirdas buvo vedęs Tverės kunigaikštytę Mariją ir, sekdamas Gedimino politika, leido Vilniuje veikti Romos bei graikų apeigų dvasininkams.
t-020 Maskva privertė Lietuvos sąjungininkę Tverę pasiduoti savo valdžiai.
t-021 Švitrigailos žmona Sofija buvo Tverės kunigaikščio Boriso duktė ir vėliau pateko Žygimanto valdžion.
t-022 1328 m. Tverėje kilus sukilimui prieš Aukso ordą, Maskvos kunigaikštis gavo mongolų leidimą rinkti duoklę iš kitų Rusios kunigaikštijų.
t-023 Tverės kunigaikštystė tuo metu buvo viena galingiausių greta Maskvos.
t-024 Tverėje kilus maištui, Tverės didysis kunigaikštis, valdinių išvytas iš senolių valdų, pabėgo pas karalių į Vilnių.
t-025 Tverė, atsikračiusi teisėto kunigaikščio valdžios, susivienijo su maskvėnais.
t-026 Tverė teikė karinę pagalbą Švitrigailai, nes jos didysis kunigaikštis Borisas Aleksandravičius buvo jo giminaitis ir laikėsi sutarties su LDK.
t-027 Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną.
t-028 Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere.
t-029 Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai.

Ryšiai