Santrauka
Kad ji nekliudytų, Gediminas su ja susigiminiavo, išleisdamas už Tverės kunigaikščio savo dukterį. Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną. Be paties Vytauto ir Jogailos, čia atvyko Maskvos, Tverės, Riazanės kunigaikščiai; atvyko daugybė Vytauto priklausomų rusų kunigaikščių; pagaliau atvyko pats imperatorius Zigmantas, popiežiaus legatas ir daugelio Vokietijos miestų ir kunigaikščių atstovų.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Gediminas susigiminiavo su Tvere, išleisdamas savo dukterį už Tverės kunigaikščio. | c-001 | |
| t-002 Į Vytauto suvažiavimą kartu su Jogaila atvyko Maskvos, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai. | c-002 | |
| t-003 Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere. | c-003 | |
| t-004 Dėl kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai. | c-004 | |
| t-005 Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Tverė buvo palikta Lietuvos įtakoje. | c-005 | |
| t-006 Maskva privertė Lietuvos sąjungininkę Tverę pasiduoti jos valdžiai. | c-006 | |
| t-007 Gindamas teises savo švogerio, Tverės kunigaikščio Mykolo (Aleksandro sūnaus), Algirdas ginklu kliudė ten įsistiprinti Maskvai. | c-007 | |
| t-009 Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė. | c-009 | |
| t-010 1328 m. Tverėje kilus sukilimui prieš Aukso ordą, Maskvos kunigaikštis gavo mongolų leidimą rinkti duoklę iš kitų Rusios kunigaikštijų. | c-010 | |
| t-011 Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. | c-011 | |
| t-012 Susilpnėjusią įtaką Rusijoje, ypač Tverės kunigaikštijoje, buvo siekiama apsaugoti gerais santykiais su didžiuoju magistru. | c-012 | |
| t-013 Į Vytauto suvažiavimą atvyko Maskvos didysis kunigaikštis, Tverės-Riazanės, Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai bei kiti pasiuntiniai. | c-013 | |
| t-014 Vytauto rytų politikoje Tverė buvo viena iš sričių, kurią jis siekė paimti savo valdžion arba turėti jai didelę įtaką. | c-014 | |
| t-015 Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai. | c-015 | |
| t-016 Algirdas buvo vedęs Tverės kunigaikštytę Mariją ir, sekdamas Gedimino politika, leido Vilniuje veikti Romos bei graikų apeigų dvasininkams. | c-016 | |
| t-017 Algirdo žmonos, Tverės kunigaikštytės, pakviesti bazilijonai jo valdymo pradžioje įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę bažnyčią. | c-017 | |
| t-018 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Tverės ir Riazanės kunigaikščiai, Maskvos valdovas bei daug kitų svečių iš Rusios. | c-018 | |
| t-019 Popiežius Eugenijus IV 1434 m. laiške užtarė Sofiją, Tverės kunigaikščio Boriso dukterį, patekusią Žygimanto galion. | c-019 | |
| t-020 Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. | c-020 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Gediminas susigiminiavo su Tvere, išleisdamas savo dukterį už Tverės kunigaikščio.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Kad ji nekliudytų, Gedi- minas su ja susigiminiavo, išleisdamas už Tverės kunigaikščio savo dukterį.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į Vytauto suvažiavimą kartu su Jogaila atvyko Maskvos, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Be paties Vytauto ir Jogailos, čia atvyko Maskvos, Tverės, Riazanės kunigaikščiai; atvyko daugybė Vytauto priklausomų rusų kunigaikščių; pagaliau atvyko pats imperatorius Zigman- tas, popiežiaus legatas ir daugelio Vokietijos miestų ir kunigaikš- čių atstovų. Suvažiavimo šeimininkas, Vytautas, turėjo progos parodyti savo vaišingumą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar pa- darė naują sąjungą su Maskva ir Tvere.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dėl kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Tverė buvo palikta Lietuvos įtakoje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie- tuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Maskva privertė Lietuvos sąjungininkę Tverę pasiduoti jos valdžiai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi- duoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko- vas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gindamas teises savo švogerio, Tverės kunigaikščio Mykolo (Aleksandro sūnaus), Algirdas ginklu kliudė ten įsistiprinti Maskvai.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Gindamas teises savo švogerio, Tverės kunigaikščio Mykolo (Aleksandro sūnaus), Algirdas ginklu kliudė ten įsistiprinti Maskvai. Tris kartus (1368, 1370, 1372) jis, nepasiekdamas aiškios pergalės, žygiavo prieš Maskvą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Rem- damas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmeny- bę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1328 m. Tverėje kilus sukilimui prieš Aukso ordą, Maskvos kunigaikštis gavo mongolų leidimą rinkti duoklę iš kitų Rusios kunigaikštijų.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriau- sioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų seno- sios Rusios kunigaikštijų. Tai reiškė, kad Maskva tapo nauju nuo Lietuvos nepriklausiusių rusėnų žemių centru.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos Lenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Susilpnėjusią įtaką Rusijoje, ypač Tverės kunigaikštijoje, buvo siekiama apsaugoti gerais santykiais su didžiuoju magistru.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Naudodamasis gerais santykiais su Didžiuoju Ma gistru, jis norėjo apsaugoti savo šiek tiek susilpnėjusią įtaką Rusijoj, ypač Tverio kunigaikštijoj. Jis vėl ėmė artėti su toto riais ir stengėsi su jais atnaujinti gerus santykius^2 ); o norėda mas įsiteikti pačiam Ordinui, 1400 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Į Vytauto suvažiavimą atvyko Maskvos didysis kunigaikštis, Tverės-Riazanės, Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai bei kiti pasiuntiniai.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo zūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza niaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato riaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti niai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir džiai priimti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytauto rytų politikoje Tverė buvo viena iš sričių, kurią jis siekė paimti savo valdžion arba turėti jai didelę įtaką.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja; jis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas rytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau gardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš čiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion ar bent turėti jiems didelę įtaką.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai. Chanas tą titulą atiduodavo tam, kuris geriau jam įsiteikdavo ir daugiau sumokėdavo pinigų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Algirdas buvo vedęs Tverės kunigaikštytę Mariją ir, sekdamas Gedimino politika, leido Vilniuje veikti Romos bei graikų apeigų dvasininkams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
26
Puslapis 43
I KNYGA krikščionišku tikėjimu, pirmiausia per vedybas su Vitebs ko kunigaikštyte Julijona, vėliau - su Tverės kunigaikštyte Marija, sekdamas Gedimino politika, leido, be skirtumo, iš Romos atsiųstiems vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją, o graikų apeigų dvasininkams atlikti savo tikėjimo apei gas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Algirdo žmonos, Tverės kunigaikštytės, pakviesti bazilijonai jo valdymo pradžioje įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę bažnyčią.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jau Algirdo viešpatavimo pradžioje Šv. Bazilijaus ordi no vienuoliai, jo žmonos, minėtosios Tverės kunigaikštytės, atkviesti, įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę savo bažnyčią17. Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Tverės ir Riazanės kunigaikščiai, Maskvos valdovas bei daug kitų svečių iš Rusios.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di džiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni gaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask vos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū nus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Popiežius Eugenijus IV 1434 m. laiške užtarė Sofiją, Tverės kunigaikščio Boriso dukterį, patekusią Žygimanto galion.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau ši jo žmo na Sofija, Tverės kunigaikščio Bori so duktė, vėliau pateko Žygimanto galion; nes popiežius Eugenijus IV užtarė ją laiške Žygimantui Kęstu- taičiui, rašytame iš Florencijos 1434 metų spalio 20 dieną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |