vieta

Tverė

27 teiginiai21 įrašai2 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 27 teiginiai ir visi 21 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–27 iš 27 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vytautas gerais santykiais su Didžiuoju Magistru siekė apsaugoti savo susilpnėjusią įtaką Tverio kunigaikštijoje.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 185

Naudodamasis gerais santykiais su Didžiuoju Ma­\ngistru, jis norėjo apsaugoti savo šiek tiek susilpnėjusią įtaką\nRusijoj, ypač Tverio kunigaikštijoj. Jis vėl ėmė artėti su toto­\nriais ir stengėsi su jais atnaujinti gerus santykius^2 ); o norėda­\nmas įsiteikti pačiam Ordinui, 1400 m.
t-002vidutinis

Popiežius Eugenijus IV 1434 m. laiške užtarė Sofiją, Tverės kunigaikščio Boriso dukterį, patekusią Žygimanto galion.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 232

Tačiau ši jo žmo­\nna Sofija, Tverės kunigaikščio Bori­\nso duktė, vėliau pateko Žygimanto\ngalion; nes popiežius Eugenijus IV\nužtarė ją laiške Žygimantui Kęstu-\ntaičiui, rašytame iš Florencijos 1434\nmetų spalio 20 dieną.
t-003vidutinis

Vytauto rytų politikoje Tverė buvo viena iš sričių, kurią jis siekė paimti savo valdžion arba turėti jai didelę įtaką.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 282

Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja;\njis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas\nrytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau­\ngardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš­\nčiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion\nar bent turėti jiems didelę įtaką.
t-004vidutinis

Į Vytauto suvažiavimą atvyko Maskvos didysis kunigaikštis, Tverės-Riazanės, Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai bei kiti pasiuntiniai.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 228

Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo­\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza­\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato­\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti­\nniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir­\ndžiai priimti.
t-005vidutinis

Algirdas gynė Tverės kunigaikščio Mykolo teises ir ginklu trukdė Maskvai įsitvirtinti Tverėje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 272

Gindamas teises savo švogerio, Tverės kunigaikščio Mykolo\n(Aleksandro sūnaus), Algirdas ginklu kliudė ten įsistiprinti Maskvai.\nTris kartus (1368, 1370, 1372) jis, nepasiekdamas aiškios pergalės,\nžygiavo prieš Maskvą.
t-006aukstas

1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Tverės ir Riazanės kunigaikščiai, Maskvos valdovas bei daug kitų svečių iš Rusios.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 174

Į Trakus (1430\nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir\nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos\nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
t-007vidutinis

1449 m. Kazimieras ir Maskva pasidalijo įtakos sritimis, o Tverė liko Lietuvos įtakoje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 199

Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą.
t-008aukstas

1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila sustiprino ryšius su Tverės kunigaikščiais.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 68

Gegužės 15 d.\n\nSkirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas\npatvirtino prieš metus pasirašytą sutartį,\ntaip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su\nNaugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir\nTverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos\nLenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
t-009vidutinis

Maskva privertė Lietuvos sąjungininkę Tverę pasiduoti jos valdžiai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 199

Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.
t-010vidutinis

Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Tverė buvo palikta Lietuvos įtakoje.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 199

Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą.
t-011vidutinis

1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą, gavo mongolų leidimą rinkti duoklę iš kitų Rusios kunigaikštijų.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 21

## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos val- dovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriau- sioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų seno- sios Rusios kunigaikštijų.
t-012vidutinis

Vytautas rytų politikoje siekė valdyti arba stipriai veikti Tverę, Maskvą, Pskovą, Naugardą, Riazanę ir totorius.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 282

Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja;\njis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas\nrytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau­\ngardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš­\nčiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion\nar bent turėti jiems didelę įtaką.
t-013vidutinis

Tverio-Riazanės kunigaikščiai buvo tarp atvykusių dalyvių kartu su Naugardo ir Pskovo kunigaikščiais.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 228

Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikš­\nčiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo­\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza­\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato­\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti­\nniai^2 ).
t-014vidutinis

Po Aleksandro ir Elenos santuokos į Vilnių atvykstantiems pirkliams iš Tverės ir kitų Rusios miestų imta steigti naujas užeigas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 247

Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė­\ntė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska­\ntino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie­\ntuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.\nKaralius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų\npirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie\nsavo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
t-015vidutinis

Susilpnėjusią įtaką Rusijoje, ypač Tverės kunigaikštijoje, buvo siekiama apsaugoti gerais santykiais su didžiuoju magistru.

Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 185

Naudodamasis gerais santykiais su Didžiuoju Ma­\ngistru, jis norėjo apsaugoti savo šiek tiek susilpnėjusią įtaką\nRusijoj, ypač Tverio kunigaikštijoj. Jis vėl ėmė artėti su toto­\nriais ir stengėsi su jais atnaujinti gerus santykius^2 ); o norėda­\nmas įsiteikti pačiam Ordinui, 1400 m.
t-016vidutinis

Algirdo žmonos, Tverės kunigaikštytės, pakviesti bazilijonai jo valdymo pradžioje įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę bažnyčią.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 43

Jau Algirdo viešpatavimo pradžioje Šv. Bazilijaus ordi­ no vienuoliai, jo žmonos, minėtosios Tverės kunigaikštytės, atkviesti, įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę savo bažnyčią17. Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv.
t-017vidutinis

1430 metais į Vytauto karūnavimo iškilmes Trakuose ir Vilniuje atvyko Tverės kunigaikščiai.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 174

Į Trakus (1430\nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di­\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni­\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir\nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask­\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū­\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos\nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
t-018vidutinis

Algirdas buvo vedęs Tverės kunigaikštytę Mariją ir, sekdamas Gedimino politika, leido Vilniuje veikti Romos bei graikų apeigų dvasininkams.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 42-43

26\n\n## Puslapis 43\n\nI KNYGA\nkrikščionišku tikėjimu, pirmiausia per vedybas su Vitebs­\nko kunigaikštyte Julijona, vėliau - su Tverės kunigaikštyte\nMarija, sekdamas Gedimino politika, leido, be skirtumo, iš\nRomos atsiųstiems vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją,\no graikų apeigų dvasininkams atlikti savo tikėjimo apei­\ngas.
t-019vidutinis

Maskva privertė Lietuvos sąjungininkę Tverę pasiduoti savo valdžiai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 199

Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.
t-020vidutinis

Švitrigailos žmona Sofija buvo Tverės kunigaikščio Boriso duktė ir vėliau pateko Žygimanto valdžion.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 232

Tačiau ši jo žmo­\nna Sofija, Tverės kunigaikščio Bori­\nso duktė, vėliau pateko Žygimanto\ngalion; nes popiežius Eugenijus IV\nužtarė ją laiške Žygimantui Kęstu-\ntaičiui, rašytame iš Florencijos 1434\nmetų spalio 20 dieną.
t-021vidutinis

1328 m. Tverėje kilus sukilimui prieš Aukso ordą, Maskvos kunigaikštis gavo mongolų leidimą rinkti duoklę iš kitų Rusios kunigaikštijų.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 21

1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriau- sioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų seno- sios Rusios kunigaikštijų. Tai reiškė, kad Maskva tapo nauju nuo Lietuvos nepriklausiusių rusėnų žemių centru.
t-022vidutinis

Tverės kunigaikštystė tuo metu buvo viena galingiausių greta Maskvos.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 89

Tuo metu, greta Maskvos, visų ga- lingiausia buvo Tverės kunigaikštystė. Kad ji nekliudytų, Gedi- minas su ja susigiminiavo, išleisdamas už Tverės kunigaikščio savo dukterį. Apskritai Gediminas daug pasiekė gausingos savo šeimos vedybomis.
t-023vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Tverė, atsikračiusi teisėto kunigaikščio valdžios, susivienijo su maskvėnais.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 532

Kai Tvėrėje ar dėl M a s k v o s ku n ig a ik š- Maskvos valdovo Vasiljevi- tis užima T v e r ę čiaus klastos, ar dėl kokių ki­ tų priežasčių kilo maištas, ku­ nigaikštis, valdinių išvytas iš savo senolių valdų, pabė­ go pas karalių. Žadėdamas amžiną santarvę ir deramą karinę pagalbą bet kuriuo at- 1486 m e ta i veju, jis ragino ir kalbino karalių atkeršyti už jam pa­ darytą skriaudą, ypač dėl to, kad visa Tverė, atsikra­ čiusi teisėto kunigaikščio valdžios, susivienijo su mas- kvėnais, o šia sąjunga Vasiljevičius galėjo smarkiai sustiprinti savo jėgas, jeigu jam kuo greičiausiai nebū­ siąs duotas atkirtis. Tverė turėjo labai galingas karo jėgas, ji galėjo išvesti į kovos lauką ligi penkiasdešim­ ties tūkstančių raitelių.
t-024vidutinis

Tverė teikė karinę pagalbą Švitrigailai, nes jos didysis kunigaikštis Borisas Aleksandravičius buvo jo giminaitis ir laikėsi sutarties su LDK.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).

* Jaroslavas tikrai buvo Tverės didžiojo kunigaikščio Boriso Aleksandravičiaus brolis. Talkininkaudamas Svitrigai'ai, žuvo Pa­ baisko (Ukmergės) m ūšyje 1435 m. Tverė teikė karinę pagalbų Svitrigai'ai. kadangi jos didysis kunigaikšl s (nuo 1425 m.) Boruos Aleksandravičius (1399— I4fil| buvo Švitrigailos giminaitis (Švitrigaila buvo vedęs spėjamų Bonso Aleksandrovičiaus pusseserę Onų); be to, Tverės didysis kunigaikš­ tis Borisas Aleksandravičius dar 1427 m. buvo sudaręs su LDK su­ tarti, kurios laikėsi ir Vytautui mirus.
t-025vidutinis

Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 106

Rinkdamas į savo valdžią centrinės Rusijos kunigaikštystes, jis irgi susidūrė su sustiprė- jusią Maskva. Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną. Kadangi tuo metu Tverė varžėsi su Maskva dėl įtakos, tai Algirdui teko net kelis kartus padėti savo svainiui prieš Maskvą.
t-026vidutinis

Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 184

Valstybei pasidalinus pusiau, buvo aišku, kad ginčą turės išspręsti ginklas. Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar pa- darė naują sąjungą su Maskva ir Tvere. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Len- kija, kuri jam padėjo net ruo- šiant sąmokslą.
t-027vidutinis

Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 198

Kipča- ko, arba vadinamosios Auksinės, Ordos chanai (iš Sarajaus) rinkdavo iš jų mokesčius ir skirdavo jiems kunigaikščius, kurių vienas buvo laikomas didžiuoju. Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai. Chanas tą titulą atiduodavo tam, kuris geriau jam įsiteikdavo ir daugiau sumokėdavo pinigų.