Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
27 teiginiai22 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Tuo tarpu jų livoniškė šaka, apsidorojusi su arkivyskupu ir rygiečiais, daugiausia puolė Aukštaičius ir ne kartą pasiekė net Ukmergę ir Vilniaus apylinkes. Aukštaičius ir ne kartą pasiekė net Ukmergę ir Vilniaus apylinkes. Ukmergės mūšis (1435 m.).
Patikrinti teiginiai
Ukmergė su pilimi priklausė Jaunučiui paskirtam palyginti nedideliam žemių daliniui.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
vyres\nniškumą prieš kitus brolius, Jaunutis buvo paskirtas galva visai\nvaldančiajai giminei. Į jam paskirtą palyginti nedidelį žemių da\nlinį, be Vilniaus, dar priklausė artimos sritys su pilimis : Ašmena,\nUkmerge, Breslauja (Braslaw).\nKiti šeši Gedimino sūnus taip pat gavo savo dalis.
Jaunutis paveldėjo ne tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, bet ir Ašmeną, Ukmergę bei Breslaują.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi lies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau nutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alber to fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastaty dinę keletą namų. 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino mies tams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių at vykę kolonistai galės vadovautis ci viline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesu kurs geresnių įstatymų. Jure civili utantur Rigensis Civitatis, omnis vul gus, nisi tunc melius fuerit inuentum de sano consilio discretorum [tad visi [tie] žmonės tesinaudoja civiline Ry gos miesto teise, jei paskui geriau ne bus sumanyta išmintingųjų tarybos]. 15 Žr. III priedą šioje knygoje. ■ • - 25 ## Puslapis 42 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS bet ir Ašmeną, Ukmergę ir Breslaują.
Ukmergės rinktinė turėjo veržtis Ukmergės, Utenos ir Zarasų kryptimi.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Ukmergės\nrinktinė turėjo veržtis Ukmergės-Utenos-\nZarasų kryptimi, Panevėžio rinktinė -\nKėdainių-Panevėžio-Rokiškio kryptimi.\n\nAtskirojo Joniškėlio partizanų, kitaip\nvadinamojo mirties bataliono kariai\n\n## Puslapis 181\n\n| 1881 m.
Švitrigailos ir Livonijos magistro jungtinės pajėgos per Užnerį žygiavo į Vilkmergę, dabartinę Ukmergę.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Prieš mūšį Žygiui į Lietuvą kunigaikštis Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pa- jėgas sutelkė Vitebske, iš kur patraukė į Breslaują. Čia prisijungė Livonijos ma- gistro kariuomenė ir šios jungtinės pajė- gos „Užnerio puse“ žygiavo į Vilkmergę (Ukmergę). Toliau planavo pulti Trakų - Vilniaus kryptimi.
Jaunučiui paskirtame žemių dalinyje, be Vilniaus, buvo Ašmenos, Ukmergės ir Breslaujos sritys su pilimis.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
vyres\nniškumą prieš kitus brolius, Jaunutis buvo paskirtas galva visai\nvaldančiajai giminei. Į jam paskirtą palyginti nedidelį žemių da\nlinį, be Vilniaus, dar priklausė artimos sritys su pilimis : Ašmena,\nUkmerge, Breslauja (Braslaw).\nKiti šeši Gedimino sūnus taip pat gavo savo dalis.
Kariuomenės vadovybė sustabdė Ukmergės rinktinės puolimą, nes ši buvo per daug išsiveržusi į priekį ir reikėjo išlyginti fronto liniją.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Po mūšio Kadangi Ukmergės rinktinė buvo per daug išsiveržusi į priekį, kariuomenės vadovybė įsakė tolimesnį puolimą sustabdyti, kad išsilygintų fronto linija. Panevėžio rinktinė nuo Ukmergės buvo atsilikusi apie 20 km. Kovose prie Utenos lietuviams kaip trofėjus atiteko bolševikų šarvuotas automobilis, į nelaisvę pateko per 100 bol- ševikų, taip pat buvo paimta daug šau- tuvų ir šaudmenų bei kitokio grobio.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Paberžė.\n\nPo mūšio\nKadangi Ukmergės rinktinė buvo per daug\nišsiveržusi į priekį, kariuomenės vadovybė\nįsakė tolimesnį puolimą sustabdyti, kad\nišsilygintų fronto linija. Panevėžio rinktinė\nnuo Ukmergės buvo atsilikusi apie 20 km.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 7 | 7 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 7 | 5 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 3 | 2 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 1 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 2 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 2 | 1 |
| Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 1 | 1 |