Tačiau Vytautas dar dvejus metus už truko su kitais reikalais (Horodlės unija ir Makro lankymasis) ir tiktai 1413 metų rudenį kartu su Jogaila atvyko į Žemaitiją. Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni\ngijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir\nja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala.
Tačiau Vytautas dar dvejus metus už truko su kitais reikalais (Horodlės unija ir Makro lankymasis) ir tiktai 1413 metų rudenį kartu su Jogaila atvyko į Žemaitiją. Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.
Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad\ndešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas\npasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje)\natstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2.\nOrdinas buvo gąsdinamas girdais, kad kunigaikštis « tas pilis pasta\ntęs prieš vokiečius ».
Vytautas teigė, jog pati Klaipėda priklausanti\nŽemaičių plotui^1. Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad\ndešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas\npasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje)\natstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2.
Vytautas, norėdamas geriau\njuose įsigalėti ir atstatyti Ordino nualintą kraštą, liepė atnaujin\nti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis ir atstatyti sudegintą Ve
Suvažiavus gausiam\nkryžiuočių aukštų pareigūnų būriui, kuriam vadovavo Prūsų ordino\nmaršalas Konradas von Wallenrod ir Livonijos magistras Vilhel\nmas von Vrimersheim, Dubysos žiočių saloje 1382.X.31 d., po šešių\ndienų derybų buvo surašytos trys sutartys^19.