Dubysa

Santrauka

Dubysa šiame šaltinyje pasirodo kaip žygio į Žemaitiją maršruto upė, pilių juostos orientyras ir 1382 m. sutartyje apibrėžta riba.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-005 Žygio į Žemaitiją metu kelias Nemunu vedė iki Dubysos upės ir toliau iki Aukokalnio.		c-001
t-006 Vytautas liepė atnaujinti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis.		c-002
t-007 1382 m. sutartimi Ordinui buvo užleistas dešinysis Dubysos krantas nuo ištakų iki žiočių.		c-003
t-008 Lietuva Žemaičiuose apėmė Šušvės ir Dubysos baseinus, Ventos ir Minijos aukštupius.		c-004
t-009 Ariogalos ir Dubysos rajone ištisą savaitę buvo niokojamos lietuvių sodybos ir keliami nauji riteriai.		c-005
t-010 Po Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo 1363 m. Dubysos žemupyje, atrodo, buvo padaryta suverstų medžių užtvara.		c-006
t-011 1382 m. spalio 31 d. Dubysos žiočių saloje po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys.		c-007
t-012 Jogaila turėjo Prūsų kryžiuočiams užleisti Žemaičių plotą tarp Livonijos ir Prūsų iki Dubysos upės.		c-008
t-013 Konradas Zöllneris von Rotensteinas su komtūrais ir dviem vyskupais išsirengė į Dubysos salą krikštyti lietuvių kunigaikščių.		c-009
t-014 Vytautas Dubysos žiotyse, Seredžiuje, atstatė Peštvę, nuo XIX a. žinomą Palemono kalno vardu.		c-010
t-015 Priešui įsiveržus į Dubysos aukštupį, buvo aktyvuotas antrasis gynybos variantas.		c-011
t-016 Ordino kapitula pavedė Vytautui valdyti Naująją Marienburgo pilį prie Nemuno, žemiau Dubysos įtakos.		c-012
t-017 Žemaitijos apaštalavimo kelionė vyko Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio ties dabartine Betygala.		c-013
t-018 Vytautas liepė atnaujinti pilis Dubysos ir Nemuno krantuose ir atstatyti sudegintą Veliuoną.		c-014
t-019 Pirmą kartą Žemaičiai buvo atiduoti ordinui Jogailos dar 1382 m. (iki Dubysos).		c-015
t-020 1382 m. lapkričio pradžioje Jogaila Dubysos upės salelėje sudarė paliaubas su kryžiuočiais.		c-016

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Žygio į Žemaitiją metu kelias Nemunu vedė iki Dubysos upės ir toliau iki Aukokalnio.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni­ gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Vytautas liepė atnaujinti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas, norėdamas geriau juose įsigalėti ir atstatyti Ordino nualintą kraštą, liepė atnaujin­ ti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis ir atstatyti sudegintą Ve

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: 1382 m. sutartimi Ordinui buvo užleistas dešinysis Dubysos krantas nuo ištakų iki žiočių.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

užleidžia Ordinui pusę Žemaitijos: visą dešinį Dubysos krantą, nuo pat ištakos iki įtakos. Ordi­ nas gi pasižadėjo duoti Jogailai per tuos 4 met. karo paramos

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Lietuva Žemaičiuose apėmė Šušvės ir Dubysos baseinus, Ventos ir Minijos aukštupius.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lietuva Žemaičiuose apėmė plotą į vakarus nuo Nevėžio, t. y. Šušvės ir Dubysos baseinus, Ventos ir Minijos aukštupius.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Ariogalos ir Dubysos rajone ištisą savaitę buvo niokojamos lietuvių sodybos ir keliami nauji riteriai.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jis vaizdingai eilėmis aprašė, kaip ištisą savaitę buvo švaistomasi Ariogalos — Dubysos rajone, kokie vynai buvo geriami, kaip nuotykių ieškotojai, nudeginę lietuvių sodybas, dešimtimis buvo keliami į riterius, o jų tarpe ir pats Albrechtas^25. Ordino maršalo vadovaujama kariuomenė, pasidalinusi į tris grupes, (1377.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Po Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo 1363 m. Dubysos žemupyje, atrodo, buvo padaryta suverstų medžių užtvara.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

**

(^256) n skyrius: valstybės iškilimas Atrodo, kad Dubysos žemupyje toji suverstų medžių užtvara, ski­ rianti dykrą nuo toliau prasidedančių gyvenviečių, buvo padaryta po Peštvės ir Veliuonos pilių sunaikinimo (1363). Tada jau visas pietvakarių Žemaičių plotas, ištisai prijungiant ir Mituvos baseiną, buvo virtęs tik bitininkų, medžiotojų ir žvejų lankoma dykra, kurioje nebeliko pastovių sodybų ir kaimų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: 1382 m. spalio 31 d. Dubysos žiočių saloje po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Suvažiavus gausiam kryžiuočių aukštų pareigūnų būriui, kuriam vadovavo Prūsų ordino maršalas Konradas von Wallenrod ir Livonijos magistras Vilhel­ mas von Vrimersheim, Dubysos žiočių saloje 1382.X.31 d., po šešių dienų derybų buvo surašytos trys sutartys^19.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Jogaila turėjo Prūsų kryžiuočiams užleisti Žemaičių plotą tarp Livonijos ir Prūsų iki Dubysos upės.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kaip kita­ dos Mindaugas už Livonijos ordino paslaugas turėjo išdavinėti donacinius dokumentus, taip Jogaila Prūsų kryžiuočiams už ordino « draugiškumą, patarimus, pagalbą, darbą ir įvairų triūsą » turėjo užleisti jam visą Žemaičių plotą tarp abiejų ordino valdų — t. y. Livonijos ir Prūsų—-ligi Dubysos upės.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-009

Santrauka: Konradas Zöllneris von Rotensteinas su komtūrais ir dviem vyskupais išsirengė į Dubysos salą krikštyti lietuvių kunigaikščių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Ankstybesniu susitarimu Dubysos salon išsirengė vyriausias magis­ tras Konradas Zöllner von Rotenstein, o su juo drauge daug kom­ tūrų ir du vyskupai, kurie turėjo lietuvių kunigaikščius krikštyti. Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-010

Santrauka: Vytautas Dubysos žiotyse, Seredžiuje, atstatė Peštvę, nuo XIX a. žinomą Palemono kalno vardu.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2. Ordinas buvo gąsdinamas girdais, kad kunigaikštis « tas pilis pasta­ tęs prieš vokiečius ».

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-011

Santrauka: Priešui įsiveržus į Dubysos aukštupį, buvo aktyvuotas antrasis gynybos variantas.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

SAULĖS (ŠIAULIŲ) MUSIS 21

va AS al o a4 mn z o o © a o

=

iki Vytauto imperijos

Puslapis 24

(Upytės) ir Dubysos (Šiaulių) aukštu- pių regionus. Pirmuoju atveju - gynyba iš esmės tektų Mindaugo vadovaujamai kariuomenei, o juos paremtų žemaičių raiteliai; antruoju atveju - pagrindinė gynybos našta tektų žemaičiams, vado- vaujamiems Vykinto, juos vėliau paremtų Mindaugo raiteliai. Kadangi priešas įsi- veržė į Dubysos aukštupį, tad buvo akty- vuotas antrasis gynybos variantas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-012

Santrauka: Ordino kapitula pavedė Vytautui valdyti Naująją Marienburgo pilį prie Nemuno, žemiau Dubysos įtakos.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kryžiuočių viršininkas dabar jau labiau Vytautui pasitikė­ damas, Ordino kapitulai sutikus, pavedė jam valdyti prie Ne­ muno, žemiau Dubysos įtakos, Naują Marienburgo pilį. Nauja­ sis Marienburgas pasidarė Vytauto giminių bei šalininkų centras. Čia atvyko ir Vytauto jauniausias brolis Zigmantas, čia persi­ kraustė ir Alšėnų kunigaikštis ir kiti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-013

Santrauka: Žemaitijos apaštalavimo kelionė vyko Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio ties dabartine Betygala.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Keliavo jie Nemunu iš Merkinės į Kauną kartu su būriu kuni­ gijos ir daug diduomenės, o iš čia Nemunu iki Dubysos upės ir ja iki Aukokalnio, buvusio ties dabartine Betygala. Nuo šios vietos ir buvo pradėtas apaštalavimo darbas Žemaitijoje.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-014

Santrauka: Vytautas liepė atnaujinti pilis Dubysos ir Nemuno krantuose ir atstatyti sudegintą Veliuoną.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Vytautas, norėdamas geriau juose įsigalėti ir atstatyti Ordino nualintą kraštą, liepė atnaujin­ ti Dubysos ir Nemuno krantuose pilis ir atstatyti sudegintą Ve­ liuoną, kuri vėliau buvo mėgiamiausia Vytauto ir Ordino pa­ sitarimų vieta po Kauno arba Trakų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-015

Santrauka: Pirmą kartą Žemaičiai buvo atiduoti ordinui Jogailos dar 1382 m. (iki Dubysos).

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

** Pirmą kartą Žemaičiai bu- vo atiduoti ordinui Jogailos dar 1382 m. (iki Dubysos). Pabėg- damas į ordiną, Vytautas irgi atiduodavo jam Žemaičius (1384 ir 1390 m.). Tačiau ordinas vis nepajėgdavo jų užimti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-016

Santrauka: 1382 m. lapkričio pradžioje Jogaila Dubysos upės salelėje sudarė paliaubas su kryžiuočiais.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau­ ti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne­ grobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko­ jo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje sudarė su jais paliaubas. Tačiau ir tai negalėjo pasotinti go­ duolio Ordino, kuris, priėmęs savo globon Vytautą ir Taut­ 36 Klausimas, ar Kęstutis pats pasirin­ kęs mirtį, - juk Skirgaila, važiavęs jo aplankyti, netikėtai rado negyvą, ar nužudytas, o jo žmona kunigaikš­ tienė Birutė paskandinta, - nėra iki šiol aiškus ir rašantiesiems Lietuvos istoriją dera jo imtis.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai