Aukaimio pilis – istoriniuose šaltiniuose minima pilis, kurios apylinkės XIII–XIV amžių sandūroje tapo kryžiuočių ir lietuvių susirėmimų vieta. 1291 m. ji buvo sudeginta, o 1292 m. nuo Junigėdos grįžę kryžiuočiai nusiaubė jos sritį. 1300 m. brolis Henrikas iš Dobino su kitais Ordino broliais ir 200 vyrų įsiveržė į Aukaimio pilies apylinkes, sudegino šešis kaimus, paėmė į nelaisvę arba nužudė žmonių, tačiau besivejantys lietuviai juos ne kartą smarkiai puolė. Šis epizodas išsiskiria tuo, kad abiem pusėms teko didelių nuostolių ir buvo daug sunkiai sužeistųjų. Kitu atveju, per šv. Jono Krikštytojo dieną, 36 lietuviai iš Aukaimio pilies apylinkių patraukė į plėšikišką išpuolį prieš Ragainės brolius, prieš žygį mesdami burtus.
Pilį sudarė pilis ir papilys; ji buvo atstatyta, o vėliau sudeginta iki pamatų ir dar kartą iš pagrindų sunaikinta.
Aukaimis buvo atstatytas prieš 1305 m.; 1305 m. pilis ir papilys sudeginti iki pamatų. Formuluotę apie „itin svarbų reikalą“ pateikia Petras Dusburgietis savo pasakojime.
Aukaimį vėl atstačius, už trejų metų įvyko naujas išdavimas. Su didele kariuomene Karaliaučiaus komtūrui pilį apgulus (1305), « pilies žmogus, vardu Svirtila, tikėjimo ir tikinčiųjų draugas, išdavė pilį broliams, kurie ten įsibrovė ir išžudė visus, kuriuos rado, vyriškos lyties, o moteris ir vaikus paėmė į nelaisvę, ir dar kartą iš pagrindų sunaikino pilį ». Kita kariuomenės dalis Aukaimio apylinkėje « daug žmonių išžudė, ar paėmė į nelaisvę, grobė visa, kas tik ten buvo rasta, o (kitką) degino »^11.
Tas komtūras, magistro patartas, patraukė su kariuomene prieš Aukaimio pilį, ir štai kokie nuostabūs visi darbai dievo, kurio apvaizda taip sutvarkė šį itin svarbų reikalą, kad, broliams susirengus užpulti šią pilį, tą naktį pilyje sargybą ėjo minėtasis Draika. Dėl to, prisiartinus brolių kariuomenei, jis slapta atidarė pilies vartus, ir broliai, ten įsibrovę, visus išžudė, išskyrus vieną, būtent Sudargo sūnų, kuris vis dėlto buvo sunkiai 554 Konradas Žakas, atrodo, ne pastatė Goliubo pilį, o tik ją pritaikė kryžiuočių poreikiams (Powierski J., Dobra..., p. 191 — 192). sužeistas. Paėmę į nelaisvę moteris ir vaikus, sudegino iki pamatų pilį ir papilį, o minėtąjį Draiką nuvedė į Ragainę, kur jis su visa šeimyna buvo pakrikštytas.
Apie Aukaimio pilies apylinkių nusiaubimą 1300 metais Tais pačiais metais brolis Henrikas iš Dobino ir kiti broliai su 200 vyrų įsiveržė į Aukaimio pilies apylinkes ir, sudeginęs šešis kaimus, pasitraukė paėmęs į nelaisvę ar išžudęs žmones. Lietuviai vydamiesi ne vieną kartą juos smarkiai puolė, todėl abi šalys turėjo didelių nuostolių sunkiai sužeistaisiais.
Todėl, įsibrovę į Aukaimio pilies apylinkes, jas nuniokojo, degindami ir piešdami. Paėmę į nelaisvę ir išžudę daug žmonių, patraukė su dideliu grobiu atgal. Kadangi šio valsčiaus raiteliai prieš vieną dieną buvo išskubėję į Junigedą išgirdę triukšmą, kurį broliai buvo ten sukėlę, pasileido jų persekioti vieni pėstininkai, užstodami kelią viename miške, kurį broliai greitai perėjo ir, lauke juos užpuolę, 12 nukovė, tuo tarpu kiti, pasileidę bėgti, vėliau nė nedrįso rodytis.
Kita kariuomenės dalis užgriuvo šios pilies apylinkes, kur, išžudę ar paėmę į nelaisvę daug žmonių, pagrobė visa, ką berado grobtina, o kitką sudegino. Trisdešimt šios kariuomenės krikščionių žuvo nuo kalavijo, o brolis Henrikas iš Volferštorfo pateko į užvartą ir visa kariuomenė per jį perėjo.
Apie antrąjį Aukaimio sugriovimą ir jo apylinkių nusiaubimą 1305 metais Tais pačiais metais per gavėnią tas pats brolis Eberhardas, Karaliaučiaus komtūras, patraukė su dar didesne kariuomene nei anksčiau link Aukaimio pilies, o vienas tenykštis pilėnas, vardu Svirtilas, tikėjimo ir tikinčiųjų draugas, išdavė pilį broliams, kurie, ten įsiveržę, išžudė visus vyrus, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę ir dar kartą iki pamatų sugriovė pilį. Tuo tarpu Svirtilas bei visa jo šeimyna nusekė paskui brolius ir priėmė krikšto malonę.
1291 buvo pulta, Dusburgo kronikoje pirmą kartą paminėta, Junigėda (nuo 1315 ten stovėjo Veliuona), bet, jos nepaėmus, netoliese buvo sunaikinta pilis «Mederaba»^23. Grįždami nuo Junigėdos 1292, kryžiuočiai teriojo sritį pernykščiai sudegintos Aukaimio (« Oukaym ») pilies^24. 1293 pats ordino magistras dviem atvejais puolė Junigėdą, sudegindamas du jos priešpilius (suburbia), vieną slėnyje, kitą pilies kalne^25.