Aukaimio pilis

PDF 183

Todėl, įsibrovę\nį Aukaimio pilies apylinkes, jas nuniokojo, degindami ir piešdami. Paėmę į nelaisvę ir\nišžudę daug žmonių, patraukė su dideliu grobiu atgal. Kadangi šio valsčiaus raiteliai prieš\nvieną dieną buvo išskubėję į Junigedą išgirdę triukšmą, kurį broliai buvo ten sukėlę,\npasileido jų persekioti vieni pėstininkai, užstodami kelią viename miške, kurį broliai\ngreitai perėjo ir, lauke juos užpuolę, 12 nukovė, tuo tarpu kiti, pasileidę bėgti, vėliau nė\nnedrįso rodytis.

PDF 225

Aukaimį vėl atstačius, už trejų metų įvyko naujas išdavimas. Su didele kariuomene Karaliaučiaus komtūrui pilį apgulus (1305), « pilies žmogus, vardu Svirtila, tikėjimo ir tikinčiųjų draugas, išdavė pilį broliams, kurie ten įsibrovė ir išžudė visus, kuriuos rado, vyriš­ kos lyties, o moteris ir vaikus paėmė į nelaisvę, ir dar kartą iš pagrindų sunaikino pilį ». Kita kariuomenės dalis Aukaimio apy­ linkėje « daug žmonių išžudė, ar paėmė į nelaisvę, grobė visa, kas tik ten buvo rasta, o (kitką) degino »^11.

PDF 199

Kita kariuomenės dalis užgriuvo šios pilies apylinkes, kur, išžudę\nar paėmę į nelaisvę daug žmonių, pagrobė visa, ką berado grobtina, o kitką sudegino.\nTrisdešimt šios kariuomenės krikščionių žuvo nuo kalavijo, o brolis Henrikas iš Volferštorfo\npateko į užvartą ir visa kariuomenė per jį perėjo.

PDF 199

Apie antrąjį Aukaimio sugriovimą ir jo apylinkių nusiaubimą 1305 metais\n\n Tais pačiais metais per gavėnią tas pats brolis Eberhardas, Karaliaučiaus komtūras,\npatraukė su dar didesne kariuomene nei anksčiau link Aukaimio pilies, o vienas tenykštis\npilėnas, vardu Svirtilas, tikėjimo ir tikinčiųjų draugas, išdavė pilį broliams, kurie, ten\nįsiveržę, išžudė visus vyrus, o moteris bei vaikus išsivarė į nelaisvę ir dar kartą iki\npamatų sugriovė pilį. Tuo tarpu Svirtilas bei visa jo šeimyna nusekė paskui brolius ir\npriėmė krikšto malonę.

PDF 223

1291 buvo pulta, Dusburgo kronikoje pirmą kartą paminėta, Junigėda (nuo 1315 ten stovėjo Veliuona), bet, jos nepaėmus, netoliese buvo sunaikinta pilis «Mederaba»^23. Grįždami nuo Junigėdos 1292, kryžiuočiai teriojo sritį pernykščiai sudegintos Aukaimio (« Oukaym ») pilies^24. 1293 pats ordino magistras dviem atvejais puolė Junigėdą, sude­ gindamas du jos priešpilius (suburbia), vieną slėnyje, kitą pilies kalne^25.

PDF 196

Tas komtūras, magistro patartas, patraukė su kariuomene prieš Aukaimio pilį, ir\nštai kokie nuostabūs visi darbai dievo, kurio apvaizda taip sutvarkė šį itin svarbų reikalą,\nkad, broliams susirengus užpulti šią pilį, tą naktį pilyje sargybą ėjo minėtasis Draika.\nDėl to, prisiartinus brolių kariuomenei, jis slapta atidarė pilies vartus, ir broliai, ten\nįsibrovę, visus išžudė, išskyrus vieną, būtent Sudargo sūnų, kuris vis dėlto buvo sunkiai\n\n 554 Konradas Žakas, atrodo, ne pastatė Goliubo pilį, o tik ją pritaikė kryžiuočių\nporeikiams (Powierski J., Dobra..., p. 191 — 192).\n\nsužeistas. Paėmę į nelaisvę moteris ir vaikus, sudegino iki pamatų pilį ir papilį, o minėtąjį\nDraiką nuvedė į Ragainę, kur jis su visa šeimyna buvo pakrikštytas.

PDF 193

Apie Aukaimio pilies apylinkių nusiaubimą 1300 metais\n\n Tais pačiais metais brolis Henrikas iš Dobino ir kiti broliai su 200 vyrų įsiveržė į\nAukaimio pilies apylinkes ir, sudeginęs šešis kaimus, pasitraukė paėmęs į nelaisvę ar\nišžudęs žmones. Lietuviai vydamiesi ne vieną kartą juos smarkiai puolė, todėl abi šalys\nturėjo didelių nuostolių sunkiai sužeistaisiais.

PDF 180

Apie tai, kaip Ragainės broliai nukovė 25 lietuvius\n\n Po šio įvykio lietuviai taip suįžūlėjo, kad susigalvojo, patraukę švento Jono Krikštytojo\ndieną (birželio 25) iš netoliese buvusios Aukaimio pilies apylinkių su 36 vyrais, patrikdyti\nplėšikiškais išpuoliais Ragainės broliams ramybę. Artėdami jie metė — kaip reikalauja\njų papročiai — burtus, kurie jiems nežadėjo sėkmės.

PDF 225

Normaliai, kada vakarinėse Lietuvos dalyse vyko žūtbūtinė kova už savo laisvę ir gyvybę, noras krikštytis pagonių akyse galėjo reikšti bendravimą su priešu, ir tokiam asmeniui pas savuosius nebebuvo saugu. Aukaimį vėl atstačius, už trejų metų įvyko naujas išdavimas. Su didele kariuomene Karaliaučiaus komtūrui pilį apgulus (1305), « pilies žmogus, vardu Svirtila, tikėjimo ir tikinčiųjų draugas, išdavė pilį broliams, kurie ten įsibrovė ir išžudė visus, kuriuos rado, vyriš­ kos lyties, o moteris ir vaikus paėmė į nelaisvę, ir dar kartą iš pagrindų sunaikino pilį ».