Santrauka
Andrius Vingaudas, Trubčevsko kunigaikštis ir Jogailos brolis, persikėlė per Dauguvą ir ėmė niokoti lietuvių valdas. Vytautas per susitikimą rūpinosi Andriaus Vingaudo paleidimu, siekdamas pelnyti Jogailos brolių palankumą. Jogaila pirmaisiais savo viešpatavimo metais įkalino Andrių Vingaudą, kuris buvo linkęs maištauti ir su kryžiuočių pagalba siekė valdžios.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Andrius Vingaudas, Trubčevsko kunigaikštis ir Jogailos brolis, persikėlė per Dauguvą ir ėmė niokoti lietuvių valdas.
| c-001 | |||
t-002 Vytautas per susitikimą rūpinosi Andriaus Vingaudo paleidimu, siekdamas pelnyti Jogailos brolių palankumą.
| c-002 | |||
t-003 Jogaila pirmaisiais savo viešpatavimo metais įkalino Andrių Vingaudą, kuris buvo linkęs maištauti ir su kryžiuočių pagalba siekė valdžios.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Andrius Vingaudas, Trubčevsko kunigaikštis ir Jogailos brolis, persikėlė per Dauguvą ir ėmė niokoti lietuvių valdas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Konradas Celneris, ne- J o g a ilo s broliu A n d - seniai draugiškai abiejų ka- riu m i V in g a u d u ralių pakviestas į vestuves, padalijęs kariuomenę dviem voromis, įsiveržė vienu metu į Lietuvą ir Žemaitiją, sukeldamas didelį išgąstį ir padarydamas sunkių nuos tolių; kadangi kunigaikščiai buvo išvykę, abi negan dos rodėsi dar didesnės. Kitoje pusėje Andrius Vin- gaudas, Trubčevsko kunigaikštis, Jogailos brolis, per sikėlęs per Dauguvą, nelyginant piktas priešas ėmė niokoti lietuvių valdas. Dar vaikas priėmęs krikščio nybę pagal graikų apeigas, buvo rusų labiau mėgsta mas nei kiti broliai; be to, gerokai anksčiau buvo su kėlęs dėl visokių savo savybių beveik visos Rusios palankumą.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Vytautas per susitikimą rūpinosi Andriaus Vingaudo paleidimu, siekdamas pelnyti Jogailos brolių palankumą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kad ateityje nesirastų dėl kokio men ko nesutarimo naujų dingsčių karui, jie sutarė, jog nuo šiol visus jų ginčus spręsiąs tiktai karalius. Per tą patį susitikimą Vytautas, norėda- A n d iių V in g a u d ą pa- mas pelnyti šiokį tokį kara- leid žia į la isv ę liaus brolių palankumą sau, pamėgino laimėti jų draugys tę, susirūpindamas Andriumi Vingaudu, Trubčevsko ku nigaikščiu. Linkusį į maištus ir su kryžiuočių pagalba siekusį valdžios Andrių Jogaila pirmaisiais savo vieš patavimo metais buvo uždaręs į kalėjimą, kur ligi šiol tebelaikė, šiam nė nežinant, ar liks gyvas, ar ne.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Jogaila pirmaisiais savo viešpatavimo metais įkalino Andrių Vingaudą, kuris buvo linkęs maištauti ir su kryžiuočių pagalba siekė valdžios.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Linkusį į maištus ir su kryžiuočių pagalba siekusį valdžios Andrių Jogaila pirmaisiais savo vieš patavimo metais buvo uždaręs į kalėjimą, kur ligi šiol tebelaikė, šiam nė nežinant, ar liks gyvas, ar ne. Vytau tas jį užstojo, maldaute maldaudamas karalių dar kartą nudžiuginti visų širdis: tą dieną ne tik Vytautas baigė ginčą su Skirgaila, karaliui tarpininkaujant, bet, Vytau tui prašant, susilaukė malonės ir Andrius. Vis dėlto sunkiai išprašė Andriui gyvybę, laisvę bei valdų.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|