Andrius Vingaudas, Trubčevsko kunigaikštis ir Jogailos brolis, persikėlė per Dauguvą ir ėmė niokoti lietuvių valdas.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 281
Konradas Celneris, ne-\nJ o g a ilo s broliu A n d -\nseniai draugiškai abiejų ka-\nriu m i V in g a u d u\nralių pakviestas į vestuves,\npadalijęs kariuomenę dviem\nvoromis, įsiveržė vienu metu į Lietuvą ir Žemaitiją,\nsukeldamas didelį išgąstį ir padarydamas sunkių nuos\ntolių; kadangi kunigaikščiai buvo išvykę, abi negan\ndos rodėsi dar didesnės. Kitoje pusėje Andrius Vin-\ngaudas, Trubčevsko kunigaikštis, Jogailos brolis, per\nsikėlęs per Dauguvą, nelyginant piktas priešas ėmė\nniokoti lietuvių valdas. Dar vaikas priėmęs krikščio\nnybę pagal graikų apeigas, buvo rusų labiau mėgsta\nmas nei kiti broliai; be to, gerokai anksčiau buvo su\nkėlęs dėl visokių savo savybių beveik visos Rusios\npalankumą.
Kojelavičiaus pasakojime Vytautas susitikime susirūpino Andriaus Vingaudo paleidimu, norėdamas pelnyti Jogailos brolių palankumą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 332-333
Kad ateityje nesirastų dėl kokio men\nko nesutarimo naujų dingsčių karui, jie sutarė, jog nuo\nšiol visus jų ginčus spręsiąs tiktai karalius. Per tą patį\nsusitikimą Vytautas, norėda-\nA n d iių V in g a u d ą pa-\nmas pelnyti šiokį tokį kara-\nleid žia į la isv ę\nliaus brolių palankumą sau,\npamėgino laimėti jų draugys\ntę, susirūpindamas Andriumi Vingaudu, Trubčevsko ku\nnigaikščiu. Linkusį į maištus ir su kryžiuočių pagalba\nsiekusį valdžios Andrių Jogaila pirmaisiais savo vieš\npatavimo metais buvo uždaręs į kalėjimą, kur ligi šiol\ntebelaikė, šiam nė nežinant, ar liks gyvas, ar ne.
Kojelavičiaus pasakojime Jogaila pirmaisiais savo viešpatavimo metais įkalino Andrių Vingaudą, linkusį į maištus ir siekusį valdžios su kryžiuočiais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 333
Linkusį į maištus ir su kryžiuočių pagalba\nsiekusį valdžios Andrių Jogaila pirmaisiais savo vieš\npatavimo metais buvo uždaręs į kalėjimą, kur ligi šiol\ntebelaikė, šiam nė nežinant, ar liks gyvas, ar ne. Vytau\ntas jį užstojo, maldaute maldaudamas karalių dar kartą\nnudžiuginti visų širdis: tą dieną ne tik Vytautas baigė\nginčą su Skirgaila, karaliui tarpininkaujant, bet, Vytau\ntui prašant, susilaukė malonės ir Andrius. Vis dėlto\nsunkiai išprašė Andriui gyvybę, laisvę bei valdų.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Po to lietuvių didikai savo ir savo valdomų sričių vardu prisiekė karaliui bei karalienei ištikimybę ir patikino valstybės vardu pasirašytais raš tais, kad ši sandora ir šios sutartys galiosiančios amži nai ir nebūsiančios pažeidžiamos. Kai Krokuvoje visi rūpinosi tik tuo, kas mūsų aprašyta, netikėta žinia apie kraštą užgriuvusią nelaimę L ie tu v o je kariau ja- nutraukė visuotines iinksmy- m a su m a išta u ja n čiu bes. Konradas Celneris, ne- J o g a ilo s broliu A n d - seniai draugiškai abiejų ka- riu m i V in g a u d u ralių pakviestas į vestuves, padalijęs kariuomenę dviem voromis, įsiveržė vienu metu į Lietuvą ir Žemaitiją, sukeldamas didelį išgąstį ir padarydamas sunkių nuos tolių; kadangi kunigaikščiai buvo išvykę, abi negan dos rodėsi dar didesnės. Kitoje pusėje Andrius Vin- gaudas, Trubčevsko kunigaikštis, Jogailos brolis, per sikėlęs per Dauguvą, nelyginant piktas priešas ėmė niokoti lietuvių valdas.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Išgirdęs apie naujus neramumus, karalius Jogaila skubiai atvyko į Lietuvą, kur visomis priemonėmis sten gėsi sutaikyti pusbrolius ir atkalbėti Skirgailą nuo ko vos; pastarajam karalius turėjo didelės įtakos, tačiau vargais negalais jam pavyko K araliu s J o g a ila su- jį perkalbėti prie seniau val- ta ik o S k irgailą su domų pilių ir žemių pridėjus V y ta u tu Seversko krašte Starodubą, Volynėje — Kremenecą, o Lietuvoje — Senuosius Trakus. Vytautas neprieštarau damas sutiko jas perleisti; netekdamas menkų žemių, jis galėjo jaustis ramus dėl savo valdžios; susitaikęs su 3 3 4 Skirgaila, visą dėmesį ir visas jėgas dabar nukreipė prieš Švitrigailą. Kad ateityje nesirastų dėl kokio men ko nesutarimo naujų dingsčių karui, jie sutarė, jog nuo šiol visus jų ginčus spręsiąs tiktai karalius. Per tą patį susitikimą Vytautas, norėda- A n d iių V in g a u d ą pa- mas pelnyti šiokį tokį kara- leid žia į la isv ę liaus brolių palankumą sau, pamėgino laimėti jų draugys tę, susirūpindamas Andriumi Vingaudu, Trubčevsko ku nigaikščiu.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Skirgaila, visą dėmesį ir visas jėgas dabar nukreipė prieš Švitrigailą. Kad ateityje nesirastų dėl kokio men ko nesutarimo naujų dingsčių karui, jie sutarė, jog nuo šiol visus jų ginčus spręsiąs tiktai karalius. Per tą patį susitikimą Vytautas, norėda- A n d iių V in g a u d ą pa- mas pelnyti šiokį tokį kara- leid žia į la isv ę liaus brolių palankumą sau, pamėgino laimėti jų draugys tę, susirūpindamas Andriumi Vingaudu, Trubčevsko ku nigaikščiu. Linkusį į maištus ir su kryžiuočių pagalba siekusį valdžios Andrių Jogaila pirmaisiais savo vieš patavimo metais buvo uždaręs į kalėjimą, kur ligi šiol tebelaikė, šiam nė nežinant, ar liks gyvas, ar ne.