Rusnė

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Jūros upės krantu siena pasislinko vieną mylią į šiaurę, ir toliau ji į vakarus per girių plotus pasuko taip, kad Nemunas, Rusnė ir Klaipėda — vis trijų mylių atstumu — nuo Nemuno ir Marių, buvo palikta ordinni. Su Livonijos ordinu siena buvo pradėta į Baltiją įtekančia Šventosios upe, toliau paliekant « senas sienas » (« antiquos limites »).

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Si ketvirta šventoji upė iki šiol išlaikė nepakitusį savo vardą. Lietuvių protėviai, kai toliau plėsdamiesi priėjo Nemuno žemupį, arba jo žiotis, pagal savo tėvų religijos apeigas pavertė šventąja penktą upę, pavadindami Ross, kuri yra dešinioji Nemuno atšaka ir dabar taip besivadinanti; ją vadinaRuss (Rusnė). Pagaliau, kur tik apsigyvendavo lietuvių genties tautos, upės, tekančios per jų svarbiausias sodybas, būdavo praminamos tuo pačiu šventu vardu Ross.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tunmanas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2. Tačiau visų seniausia jų gyvenvietė turėtų būti prie Nemuno vagos dešinės dalies, ligi šiol vadinamos Ruse arba slaviškai Rusne, Rusnia. * * * VI skyrius A P I E R U S I Ą IR R U S U S* 219 Mūsų teiginys, kad senovės Lietuvos Rusios kraštas egzistavo prie Nemuno žemupio1 * 3, — ¡panašiai vadinama šaka, arba turi lietuvišką religinį Ros ės vardą, — kai kam gali pasirodyti nauja suregzta išmone, kuri mažai susijusi su nagrinėjamu dalyku.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Pusantros mylios už šio miesto aukštos pakrantės ima žemėti, vagos didingumas mažėja, o Nemunas ima vingiuoti per visiškai nedidelį nuolydį turinčią vietovę. Prie Sancinės jis pirmiausia dalijasi į dvi vagas; dešinioji vadinama mitiniu vardu Russ, dabar Rusnytė, Rusna, Rusnia pagal įvairų tarimą lietuvių, vokiečių ir slavų kalbomis. Ta klasikinė Nemuno šaka prie Rus ramovės, kuri yra senovinė piliavietė, nuplaukusi gražiomis apylinkėmis apie penkias mylias, suskyla į daugelį mažų vagų, arba protakų.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Čia tas dar yra dabotina, jog upis, šiandien Nemunu vadinama, senovėj vadinos Kronas raštuose Ptolomėjaus, kursai savo žinias surankiojo iš raštų penicijonų ir kartagionų. Rasi kartagionys nuo savo žinyčios dievui, Kronas vadinamam, Rusnėj įkurtos, ir pačią upę Nemuną nuo tos žinyčios Kronu vadino. Jog Rusnė buvo šventa vieta ir garsią turėjo žinyčią, tą dar 10 ir 11 amžiuj rodo mums aiškiai tų laikų raštai, kaipogi sako į Rusnės žinyčią ne vien ispanai, bet ir graikai leidę savo siuntinius tenai apie savo ūkės reikalus teirautis.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Nuo to gi gal lemti, jog ta pasaka galėjo būti pradžioj yna, bet paskui yra pertaisyta nuo kokio noris zokanyko gudo arba vokyčio 15 ar 16 amžiuj, kaipogi daugioj vietoj pati pasaka sau prieštarauja, bylodama, jog pirmąją žinyčią Rusnėj viešpats Bratenis įkūręs ties ąžuolu, visuomet žaliuojančiu, savo buveinę Rūmais pravardavęs ir kunigus įstatęs. Nes jei Brutenis buvo jau viešpačiu ir tarnu dievų ir visų vyriausiu valdymieru ūkės dar pirm Vitevudo, kaip pati pasaka byloja, tai turėjo pirmesniai būti žinyčia įkurta ir kunigai paskirti, kurie ūkės dievus pirm to jau godojo, ką ne vien Pitėjas, kurs tą žemę šventa vadina, bet ir patys raštai Nemuno, kursai būk pirmasis žinyčią Rusnėj įkūręs, aiškiai rodo. Pats vardas upės Nemuno Niemon regimai yra lenkiškas žodis, taip pat Romovė neženklina žinyčios, kaip pasakoj skelbia, bet trobesį, kuriame viešpats ir visų vyriausias valdymieras visos tautos gyvenęs, kaipogi šiandien dar žemaičiai namus viešpaties ir kunigaikščio rūmais vadina.

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Yra minavo j ama, jog buvusios žinyčios Rusnėj, Palangoj, Dzievaltave ir Panemunėj, bet viena Vilniaus žinyčia tėra aiškiai aprašyta, kurią tuojau regėsim. Visų senoji vienok žinyčia, rodos, Rusnėj buvusi. Nuo garsumo tos Rusnės žinyčios, apie kurią viršiaus minavo jau, prašaleičiai vidutiniuose amžiuose ne vien apygardas Parusio, bet Žemaičius, Lietuvą, Kuršą, Žemgalius, Letgalius, Krievius, arba Krivičius, Merus, Muromus, Vėsus, Igumius vadino Rusija nuo to, jog tos visos giminės klausė visų 1 S t r y i k o w s k i .