Santrauka
Vienok kartą išėjusiems pasiplėšti kryžiuočiams teko laimėti vieną iš didesnių mūšių prie Rudaminos: pasisekė paimti nelaisvėn lietuvių kariuome nės.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Vytautas ties Rudamina pasitiko kryžiuočių pulkus, bet per tirštą rūką klaidingai įvertino jų dydį ir skubiai atsitraukė. |
| t-002 Voigtas manė, kad prie Rudaminos vykęs susirėmimas galėjo būti ties dabartiniu Parudaminiu į pietvakarius nuo Vilniaus. |
| t-003 Prie Rudaminos kryžiuočiai laimėjo vieną didesnių mūšių ir paėmė į nelaisvę lietuvių kariuomenę. |
| t-004 Vytautas ties Rudamina pasitiko kryžiuočius, bet per tirštą rūką klaidingai įvertino jų pajėgas ir atsitraukė. |
| t-005 Rudaminos bažnyčia buvo atiduota kolegijai, o jos ir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimui duoti atskiri nurodymai. |
| t-006 Vokiečiai ties Rudamina, pusantros mylios nuo Vilniaus, susirėmė su į pagalbą skubėjusiais septyniais šimtais lietuvių raitelių. |
| t-007 Rudaminos bažnyčia buvo atiduota kolegijai, o jos aptarnavimui numatyti jėzuitai ir nuolatinis vikaras. |
| t-008 1571 m. birželio 1 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius vikarui skyrė Rudaminą su bažnytėle. |
| t-009 Voigtas Rudminne kaimą tapatino su dabartiniu Parudaminiu, o Balińskis nurodė ir Rudaminą į pietryčius nuo Vilniaus. |