Santrauka
Vienok kartą išėjusiems pasiplėšti kryžiuočiams teko laimėti vieną iš didesnių mūšių prie Rudaminos: pasisekė paimti nelaisvėn lietuvių kariuome nės.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Prie Rudaminos kryžiuočiai laimėjo vieną didesnių mūšių ir paėmė į nelaisvę lietuvių kariuomenę. | c-001 | |
| t-002 Vokiečiai susirėmė su lietuvių raiteliais ties Rudamina, pusantros mylios nuo Vilniaus. | c-002 | |
| t-003 Voigtas manė, kad prie Rudaminos vykęs susirėmimas galėjo būti ties dabartiniu Parudaminiu į pietvakarius nuo Vilniaus. | c-003 | |
| t-004 Vytautas ties Rudamina pasitiko kryžiuočius, bet per tirštą rūką klaidingai įvertino jų pajėgas ir atsitraukė. | c-004 | |
| t-005 Rudaminos bažnyčia buvo atiduota kolegijai, o jos aptarnavimui numatyti jėzuitai ir nuolatinis vikaras. | c-005 | |
| t-006 1571 m. birželio 1 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius vikarui skyrė Rudaminą su bažnytėle. | c-006 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Prie Rudaminos kryžiuočiai laimėjo vieną didesnių mūšių ir paėmė į nelaisvę lietuvių kariuomenę.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Ypa tingai Vytautas puolė ir naikino išėjusius maisto ir pašaro ieš kotis Ordino kariuomenės būrius. Vienok kartą išėjusiems pasiplėšti kryžiuočiams teko laimėti vieną iš didesnių mūšių prie Rudaminos: pasisekė paimti nelaisvėn lietuvių kariuome nės. Po to laimėjimo jie atgavo ūpą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vokiečiai susirėmė su lietuvių raiteliais ties Rudamina, pusantros mylios nuo Vilniaus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tuo 22 W igand apud Voigt, V, 179. Lindenblatt Jahrbücher etc. p. 29, nurodo, kad tąkart ordino rite riai prie Vilniaus ir Lietuvos krašte užsibuvo 13 savaičių: Item in desin Jare zvoren die herren von der Wille (Vilnius) unde in dem landė XIII Wo chen. 23 Y ° i g t, V, 266. Nė vienas lenkų ir lietuvių metraštininkas apie tuos du kryžiuočių žygius į Lietuvą nieko nežino, netgi Dlugošas. 24 Kojalowicz, Pars I, p. 351. S t ryj ków s k i, p. 459. Miechowita Lib. IV, p. 290, - pasakoja apie šią Gotfrido Lindeno Vilniaus apgultį kaip ir vokiečių kronikininkai, bet apsirinka, nurodydami ją buvus me tais vėliau ir praleisdami kai kurias aplinkybes. 31
Puslapis 48
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS laiku, skubėdami į pagalbą, septyni šimtų lietuvių raitelių artėjo prie Vilniaus iš pietų pusės. Susirėmė su jais vokiečiai ties Rudamina, pusantros mylios atstumu nuo miesto; ir šis mūšis, ir Vilniaus pilių atsilaikymas, pastūmėjo kryžiuočius leistis į derybas su Algirdu ir Kęstučiu, kurie pirmieji pa reiškė tokį norą25.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Voigtas manė, kad prie Rudaminos vykęs susirėmimas galėjo būti ties dabartiniu Parudaminiu į pietvakarius nuo Vilniaus.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Bemaž tuo metu Vilniuje gerokai 25 V o i g t, V, 274, pasakodamas pagal Vygandą, kad susirėmimas vykęs prie didelio Rudminne kaimo (das grosse dorf), mano, kad tai turėtų būti dabartinis Parudaminys, esantis nuo Vilniaus į pietvakarius. Betgi yra ir Rudamina, miestelis, arba bažnyt kaimis, pietryčiuose, už pusantros mylios nuo miesto. 26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lie tuvos didysis kunigaikštis, privile gijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vil niaus miestiečiams, kuriems leidžia ma laisvai prekiauti nemokant mui to mokesčio visoje Lietuvos valsty bėje, pasakyta, kad tai yra senos lais vės, senolio Algirdo ir jo įpėdinių suteiktos Vilniui, atnaujinimas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vytautas ties Rudamina pasitiko kryžiuočius, bet per tirštą rūką klaidingai įvertino jų pajėgas ir atsitraukė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vytautas, ne mažomis pajėgomis vedinas, pasitiko juos ties Rudamina, bet, upės ir daubos nuo priešo skiriamas, per tirštą rūką neįžiūri kryžiuočių viseto ir, pamanęs, kad susiduria jau su pačiu magistru ir visa kariauna, skubiai atsitraukia. Atsi traukdamas Vytautas prarado nemaža saviškių, tarp jų Al- šėnų kunigaikštį Joną, kuris buvo paimtas į nelaisvę; nete ko ir keturių kariuomenės ženklų53.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Rudaminos bažnyčia buvo atiduota kolegijai, o jos aptarnavimui numatyti jėzuitai ir nuolatinis vikaras.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Rudaminos bažnyčią atidavė ko legijai ir davė kitus nurodymus vienuolių jėzuitų bažnyčios ir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimo atžvilgiu, visa kita pavedė vyskupui. Jaugi 1571 metų birželio 1 dieną Vil niaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, deramu išlaiky mu aprūpindamas vikarą ir jo adjutorius, skyrė arkipresbi- terio nuo seno laikytas valdas: Helanokempis (Elniakampius), Putviškes, Pukančius ir Rudaminą su bažnytėle, ten pat pa statyta, ir viską patvarkė pagal aukščiau minėtą karaliaus privilegiją.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1571 m. birželio 1 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius vikarui skyrė Rudaminą su bažnytėle.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Jaugi 1571 metų birželio 1 dieną Vil niaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, deramu išlaiky mu aprūpindamas vikarą ir jo adjutorius, skyrė arkipresbi- terio nuo seno laikytas valdas: Helanokempis (Elniakampius), Putviškes, Pukančius ir Rudaminą su bažnytėle, ten pat pa statyta, ir viską patvarkė pagal aukščiau minėtą karaliaus privilegiją. 1571 metų gruodžio 22 dieną.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |