Rudamina

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Ypa­ tingai Vytautas puolė ir naikino išėjusius maisto ir pašaro ieš­ kotis Ordino kariuomenės būrius. Vienok kartą išėjusiems pasiplėšti kryžiuočiams teko laimėti vieną iš didesnių mūšių prie Rudaminos: pasisekė paimti nelaisvėn lietuvių kariuome­ nės. Po to laimėjimo jie atgavo ūpą.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tuo 22 W igand apud Voigt, V, 179. Lindenblatt Jahrbücher etc. p. 29, nurodo, kad tąkart ordino rite­ riai prie Vilniaus ir Lietuvos krašte užsibuvo 13 savaičių: Item in desin Jare zvoren die herren von der Wille (Vilnius) unde in dem landė XIII Wo­ chen. 23 Y ° i g t, V, 266. Nė vienas lenkų ir lietuvių metraštininkas apie tuos du kryžiuočių žygius į Lietuvą nieko nežino, netgi Dlugošas. 24 Kojalowicz, Pars I, p. 351. S t ryj­ ków s k i, p. 459. Miechowita Lib. IV, p. 290, - pasakoja apie šią Gotfrido Lindeno Vilniaus apgultį kaip ir vokiečių kronikininkai, bet apsirinka, nurodydami ją buvus me­ tais vėliau ir praleisdami kai kurias aplinkybes. 31 ## Puslapis 48 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS laiku, skubėdami į pagalbą, septyni šimtų lietuvių raitelių artėjo prie Vilniaus iš pietų pusės. Susirėmė su jais vokiečiai ties Rudamina, pusantros mylios atstumu nuo miesto; ir šis mūšis, ir Vilniaus pilių atsilaikymas, pastūmėjo kryžiuočius leistis į derybas su Algirdu ir Kęstučiu, kurie pirmieji pa­ reiškė tokį norą25.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytautas, ne­\nmažomis pajėgomis vedinas, pasitiko juos ties Rudamina,\nbet, upės ir daubos nuo priešo skiriamas, per tirštą rūką\nneįžiūri kryžiuočių viseto ir, pamanęs, kad susiduria jau su\npačiu magistru ir visa kariauna, skubiai atsitraukia. Atsi­\ntraukdamas Vytautas prarado nemaža saviškių, tarp jų Al-\nšėnų kunigaikštį Joną, kuris buvo paimtas į nelaisvę; nete­\nko ir keturių kariuomenės ženklų53.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Bemaž tuo metu Vilniuje gerokai 25 V o i g t, V, 274, pasakodamas pagal Vygandą, kad susirėmimas vykęs prie didelio Rudminne kaimo (das grosse dorf), mano, kad tai turėtų būti dabartinis Parudaminys, esantis nuo Vilniaus į pietvakarius. Betgi yra ir Rudamina, miestelis, arba bažnyt­ kaimis, pietryčiuose, už pusantros mylios nuo miesto. 26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lie­ tuvos didysis kunigaikštis, privile­ gijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vil­ niaus miestiečiams, kuriems leidžia­ ma laisvai prekiauti nemokant mui­ to mokesčio visoje Lietuvos valsty­ bėje, pasakyta, kad tai yra senos lais­ vės, senolio Algirdo ir jo įpėdinių suteiktos Vilniui, atnaujinimas.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vytautas, ne­\nmažomis pajėgomis vedinas, pasitiko juos ties Rudamina,\nbet, upės ir daubos nuo priešo skiriamas, per tirštą rūką\nneįžiūri kryžiuočių viseto ir, pamanęs, kad susiduria jau su\npačiu magistru ir visa kariauna, skubiai atsitraukia. Atsi­\ntraukdamas Vytautas prarado nemaža saviškių, tarp jų Al-\nšėnų kunigaikštį Joną, kuris buvo paimtas į nelaisvę; nete­\nko ir keturių kariuomenės ženklų53.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Rudaminos bažnyčią atidavė ko­\nlegijai ir davė kitus nurodymus vienuolių jėzuitų bažnyčios\nir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimo atžvilgiu, visa\nkita pavedė vyskupui. Jaugi 1571 metų birželio 1 dieną Vil­\nniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, deramu išlaiky­\nmu aprūpindamas vikarą ir jo adjutorius, skyrė arkipresbi-\nterio nuo seno laikytas valdas: Helanokempis (Elniakampius),\nPutviškes, Pukančius ir Rudaminą su bažnytėle, ten pat pa­\nstatyta, ir viską patvarkė pagal aukščiau minėtą karaliaus\nprivilegiją.