Su pagonišku veidu Lietuva dar gyvens 400 metų ir po Netimero – minėtus dievus matome ir Mindaugo laikais (Mindaugo krikštas ir karalystė taip pat liks epizodas), jie atėjo ir iki Ldk Gedimino, kuris bylos gal ne tiek apie pagonišką monoteizmą, kiek apie. Per jį 1251 m. pavasarį (ar vasaros pradžioje) Mindaugas išsirūpino sau ir žmonai Mortai krikštą, o sau – karaliaus karūną. 1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaitijos Livonijos ordinui.
Tačiau Mindaugui dar reikėjo įtvirtinti valdžią. 1248 m. padėtis jam \ntapo labai grėsminga. Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminai-\nčiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną \nir Voluinę. Mindaugas įveikė šią kliūtį ne tik karo žygiais, bet ir diploma-\ntija – pasinaudojęs Livonijos vidaus prieštaravimais, patraukė į savo pusę \nLivonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą. Per jį 1251 m. pavasarį (ar \nvasaros pradžioje) Mindaugas išsirūpino sau ir žmonai Mortai krikštą, o \nsau – karaliaus karūną.
O draugiškumą tau jaučiu, ir nors \napakinai akis auksu, kurį gavau iš tavęs, vis dėlto aš \ntau palankus.\" 1 6\nMindaugas nusiuntė pas popiežių [pasiuntinius| ir \npriėmė krikštą '7 , bet jo krikštas buvo apgaulingas: jis \nslapčia nuolat aukojo aukas savo dievams — visų pir\nma, namų dievui Kalveliui ir dievui-rykiuil9 , zuikių \ndievui2 0 , ir Medynai Būdavo, jei išjos į lauką ir \nkiškis perbėgs per lauką į priešais esantį mišką, tai jis \nį tą mišką nejoja ir žmonėms draudžia, kad ten nė \nžabelio nenulaužtų. Ir savo dievams tarnavo, ir degino \nmirusiųjų kūnus, ir savo pagonybę viešai išpažino.
O draugiškumą tau jaučiu, ir nors \napakinai akis auksu, kurį gavau iš tavęs, vis dėlto aš \ntau palankus.\" 1 6\nMindaugas nusiuntė pas popiežių [pasiuntinius| ir \npriėmė krikštą '7 , bet jo krikštas buvo apgaulingas: jis \nslapčia nuolat aukojo aukas savo dievams — visų pir\nma, namų dievui Kalveliui ir dievui-rykiuil9 , zuikių \ndievui2 0 , ir Medynai Būdavo, jei išjos į lauką ir \nkiškis perbėgs per lauką į priešais esantį mišką, tai jis \nį tą mišką nejoja ir žmonėms draudžia, kad ten nė \nžabelio nenulaužtų. Ir savo dievams tarnavo, ir degino \nmirusiųjų kūnus, ir savo pagonybę viešai išpažino.
O draugiškumą tau jaučiu, ir nors \napakinai akis auksu, kurį gavau iš tavęs, vis dėlto aš \ntau palankus.\" 1 6\nMindaugas nusiuntė pas popiežių [pasiuntinius| ir \npriėmė krikštą '7 , bet jo krikštas buvo apgaulingas: jis \nslapčia nuolat aukojo aukas savo dievams — visų pir\nma, namų dievui Kalveliui ir dievui-rykiuil9 , zuikių \ndievui2 0 , ir Medynai Būdavo, jei išjos į lauką ir \nkiškis perbėgs per lauką į priešais esantį mišką, tai jis \nį tą mišką nejoja ir žmonėms draudžia, kad ten nė \nžabelio nenulaužtų. Ir savo dievams tarnavo, ir degino \nmirusiųjų kūnus, ir savo pagonybę viešai išpažino.
O draugiškumą tau jaučiu, ir nors \napakinai akis auksu, kurį gavau iš tavęs, vis dėlto aš \ntau palankus.\" 1 6\nMindaugas nusiuntė pas popiežių [pasiuntinius| ir \npriėmė krikštą '7 , bet jo krikštas buvo apgaulingas: jis \nslapčia nuolat aukojo aukas savo dievams — visų pir\nma, namų dievui Kalveliui ir dievui-rykiuil9 , zuikių \ndievui2 0 , ir Medynai Būdavo, jei išjos į lauką ir \nkiškis perbėgs per lauką į priešais esantį mišką, tai jis \nį tą mišką nejoja ir žmonėms draudžia, kad ten nė \nžabelio nenulaužtų. Ir savo dievams tarnavo, ir degino \nmirusiųjų kūnus, ir savo pagonybę viešai išpažino.
kišką etnosą, o Netimero vadovaujamiems pajudėti toliau nuo gentinės \nsantvarkos į valstybę, į kurią būtų verta traukti misionieriams. Lietuva \nliko su lietuvių kalba, mistiškai skambančiomis sutartinėmis, sakmėmis \nir pasakomis, su savo pagoniškais dievais. Su pagonišku veidu Lietuva dar \ngyvens 400 metų ir po Netimero – minėtus dievus matome ir Mindaugo \nlaikais (Mindaugo krikštas ir karalystė taip pat liks epizodas), jie atėjo ir \niki Ldk Gedimino, kuris bylos gal ne tiek apie pagonišką monoteizmą, \nkiek apie vyriausiąjį Dievą – „ir mes turime vieną Dievą…“ Aiškindamas \nGedimino sapną apie staugiantį geležinį vilką pagonių žynys Lizdeika ir \nišpranašaus Vilniaus įkūrimą ir šlovę.
