Estai

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų\ntautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos\npozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent\njau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos\nimperijoje turi latviai ir estai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo\nsutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių\nordinų pajėgos, broliai riteriai ir\ni 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių\n“prievarta buriami kariai (prūsai -\npamedėnai, notangai, varmiai, sem-\nbai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš\nVokietijos žemių 30 naujai įstojusių Ordino\nbrolių būrys, Revelio (Talino) danų kariuo-\nmenė, vadovaujama švedų kunigaikščio\nKarolio, turėjusio dar savo būrį.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tolesnės\nkovos eigoje „broliams puolant lietuvius“,\nkuršiai „ėmė trauktis, kai estai tai pamatė,\ndrauge bėgti suskato, palikę mūšio lauką“.\n\nOrdino pajėgos „pagonių būrių“ buvo\napsuptos.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

127\n\n## Puslapis 127\n\nLietuva į.Liethua)\nLaisvės, malonumų, džiaugsmo deivė. Ją tebežino lietu­\nviai, ypač senojoje Trakų vaivadijoje, latviai ir estai.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tačiau vėl pažvelkime į mūsų Baltijos že­ mes, kur gyveno tauta, vadinama estais. Sis pavadini­ mas, be abejo, gotiškas ir kildinamas iš žodžio Ėst arba Aest ir reiškia rytus. Šiuos kraštus pirmieji atrado skan­ dinavai ir pradėjo naudotis tų atradimų vaisiais, todėl pagrįstai galima manyti, jog jie ir davė šiai žemei pava­ dinimą. Tad, kai tik raštinga Europa pažino skandinavus, arba gotus, ir jų atradimus, pradėtas vartoti šis pavadi­ nimas, kuris buvo taikomas visai Baltijos jūros pakran­ tei nuo Vyslos iki Nevos.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Iš išlikusių istorinių padavimų apie Estiją seniausias yra Masilijos keliautojo Kitėjo*, kuris šalia gotonų mini estus2. Vėliau kalbėsime apie šio astronomo keliones, o dabar pasakysime tik tiek, jog visas jo apra­ šymas yra toks aiškus ir raiškus, kad nedera abejoti: tuo­ metiniai Prūsijos gyventojai nesivadino estais. Jie rinko gintarą Abalo saloje; jį pardavinėjo gotonai. Ši kelionė įvyko 340 metais prieš Kristaus gimimą; nuo tų laikų net iki Tacito senovės autoriai niekur nemini Estijos, nors kai kurie, kaip Diodoras Sicilietis, Melą ir net pats Pli- nijus, rėmęsis Pitėjo ir kitais kelionių Šiaurės jūromis aprašymais, estų nemini.